Elektros prekybai tarp Lietuvos ir Lenkijos svarbios jungtis sausumoje šiuo metu yra vienintelė reali alternatyva jūriniam kabeliui „Harmony Link“, sako projektą įgyvendinančios bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Kitų alternatyvų daugiau nėra. Kadangi ieškojome visokių galimybių, tai čia yra viena tokia reali alternatyva“, – interviu BNS teigė R. Masiulis.
„Litgrid“ pirmadienį oficialiai patvirtino BNS šaltinių informaciją, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą – jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ – svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje – pigesne ir greičiau įgyvendinama alternatyva.
Pasak R. Masiulio, projektas kainuotų pigiau nei beveik 1,6 mlrd. eurų – už tiek 680 mln. eurų biudžeto projektą siūlė įgyvendinti potencialūs rangovai.
„Litgrid“ vadovas sako, tiesiant sausumos kabelį ketinama iš dalies panaudoti planuojamos „Rail Baltica“ geležinkelio trasos tarp Lenkijos ir Lietuvos infrastruktūrą.
Kitos interviu temos:
* Lietuva, Latvija ir Estija link sinchronizacijos 2025 metų vasarį juda sėkmingai.
* Lietuvos prioritetas – elektros jungtys su Lenkija, tuo metu pralaidumų su Latvija plėtra galėtų įvykti link 2040-ųjų.
* Didžioji dalis atsinaujinančios energetikos projektų vystytojų ieškinių „Litgrid“ susiję su tinklų pralaidumų rezervacija.
* Elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ saugo kariuomenė.
* Stokholmo arbitražui pateiktas „Inter RAO Lietuvos“ ieškinys prieš Baltijos šalių tinklų operatores neturėtų paveikti „Litgrid“ darbo.
– Pirmadienį paskelbta apie planus jūrinį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos „Harmony Link“ keisti jungtimi sausumoje. Kodėl nuspręsta peržiūrėti šio projekto dizainą?
– Niekas dar pilnai nepakeista, mes svarstome apie galimybes. Seną jūrinio kabelio projektą mes vis dar turime ir jį toliau vystome, dirbame su potencialiais rangovais. Bet paraleliai ieškome būdų, kaip atpiginti projektą. Vienas iš galimų būdų – tiesti kabelį sausuma pilnai ar tam tikra dalimi pasinaudojant „Rail Baltica“ koridoriumi. Dabar ši koncepcija yra diskutuojama, analizuojama specialistų. Jeigu ji pasirodys pagrįsta, tinkama ir galima, ji gali turėti potencialą atpiginti ir galbūt paspartinti šį projektą.
– Sausumos kabelis kainuotų pigiau nei pradinė 680 mln. eurų „Harmony Link“ projekto kaina ar pigiau nei rangovų pasiūlyta apie 1,6 mlrd. eurų suma?
– Be abejo, pigiau nei išbrangusi (suma – BNS). Paskutinis gautas (rangovų – BNS) pasiūlymas buvo beveik 1,6 mlrd. eurų, tai šis sprendimas (sausumos kabelis – BNS) turėtų būti pigesnis.
– Ar esate paskaičiavę, kiek jis būtų pigesnis?
– Dar nesame pilnai paskaičiavę. (...) Juk reikia nustatyti daug dalykų, pavyzdžiui, kiek reikia šuntinių reaktorių ir taip toliau. Kai visi techniniai parametrai bus sudėlioti ir Europos Komisijoje šis projektas bus patvirtintas kaip galima alternatyva, tada mes jau galėsime kalbėti atviriau. Dabar mes kalbame apie tai, kad tokia alternatyva svarstoma ir yra potencialas jai materializuotis.
– Tačiau bet kokiu atveju papildomo Europos Sąjungos finansavimo šalia projektui numatytų 680 mln. eurų reikės?
– Kol kas dar nieko iš anksto nesakome, ko reikės ar nereikės. Pirma reikia viską detaliai suskaičiuoti.
– Kokie konkrečiai parametrai sausumos jungties alternatyvą leistų įgyvendinti greičiau nei 2030-aisiais? Su jūrinio kabelio projektu buvo atliktas nemažas įdirbis, o dabar atrodo, kad projektas vėl prasidėtų nuo nulio.
– Darbas sausumoje yra žymiai lengvesnis negu darbas jūroje. Nereikia nei laivo, nei kabelio įgilinimo – atpuola daugybė darbų, kurie yra labai brangūs. Todėl gali būti, kad susitaupytų ir laiko.
– O kokie iššūkiai įgyvendinant sausumos kabelio alternatyvą?
– Visų iššūkių dar nežinome. Tačiau klausimų kelia pajungimo taškai – ar juose būtų pakankamos galios. Taip pat kiek reikėtų statyti papildomos įrangos, pavyzdžiui, šuntinių reaktorių ir taip toliau – tai techniniai klausimai.
– Minėjote, kas dėl sausumos kabelio alternatyvos dar reikės susitarti su Europos Komisija. O kaip dėl Lenkijos? Ar jie pritaria šiai alternatyvai?
– Viską, ką mes pasakojame, darome kartu su lenkais.
– Ar galimi politiniai pokyčiai Lenkijoje gali turėti įtakos derantis dėl šios alternatyvos?
– Nemanau. Manau, kad neturėtų.
– Pirmadienį Žinių radijui sakėte, jog sausumos kabelio alternatyva pradėta svarstyti kartu su lenkais radus papildomą techninį sprendimą. Gal galite detalizuoti, koks sprendimas buvo rastas?
– Lenkijos pusėje buvo rasta galimybė užmaitinti (elektra – BNS) geležinkelį „Rail Baltica“. Radus tą elektros patiekimo sprendimą į „Rail Baltica“ buvo pergalvota, kad galbūt tai galėtų būti ir alternatyva „Harmony Link“. Išeinant iš to mes ir pradėjome svarstyti šitą projektą.
– Ar teisingai suprantu, kad planuojamos sausumos jungties trasa eitų lygiagrečiai su „Rail Baltica“ geležinkelio trasa į Lenkiją?
– Taip, pilnai arba tam tikra dalimi. Ji skirtingai galėtų eitu mūsų pusėje, skirtingai Lenkijos pusėje – dar pamatysime.
– Ar nusprendus įgyvendinti sausumos jungties alternatyvą reikėtų atlikti kokias nors specifines procedūras, susijusias su poveikio aplinkai vertinimu ar žemės sklypų išpirkimu?
– Taip, gali tekti. Be abejo, gali tekti daryti tam tikrą žemių išpirkimą, bet kiek ir kaip, pamatysime.
– Vakar taip pat buvo skelbta, kad sausumos kabelis yra viena iš nagrinėtinų alternatyvų, svarstomos ir kitos. Kokios tos kitos „Harmony Link“ alternatyvos?
– Kitų alternatyvų daugiau nėra. Kadangi ieškojome visokių galimybių, tai čia yra viena tokia reali alternatyva. Kitų realių alternatyvų nėra.
– O jūrinio kabelio variantas jau visiškai atmestas?
– Tikrai neatmestas. Kai bus pilnai sudėliota bei su visomis pusėmis pasitvirtinta projekto koncepcija ir matysime, kad naujasis kabelis (sausuma – BNS) yra toks pat realus, kaip senasis (jūroje – BNS), tik tada bus keičiamas sprendimas. Kol kas galioja senasis sprendimas.
– Rengiantis jūrinio kabelio projektui ne kartą teko atidėti jo terminus, rangovų pasiūlymai viršijo numatytą biudžetą. Ar dar praėjusį dešimtmetį priimtas sprendimas statyti būtent jūrinį kabelį nebuvo klaida?
– Ne, tai nebuvo klaida. Tuo metu buvo svarstytas ir sausumos kabelis, bet pagal tuometinius skaičiavimus buvo apskaičiuota, kad tiesti kabelį per „Rail Baltica“ būtų brangiau. Tačiau su tais techniniais sprendimais, kuriuos randame dabar, tai gali kainuoti pigiau.
– Ar Briuselio pritarimas jungties sausuma alternatyvai lieka tik formalumas?
– Briuselis visada yra svarbi tokių projektų dalis, nes projektas 75 proc. yra finansuojamas būtent iš Briuselio, todėl jų nuomonė svarbi ir su jais viskas bus derinama. Jie yra informuoti apie mūsų ketinimus. Įvertinant tai, kad ši alternatyva gali atpiginti projektą, kol kas turime pozityvius atsiliepimus apie šią galimybę.
– Šiuo metu Baltijos šalių tinklų operatorės atnaujina sinchronizacijos priemonių katalogą. Kaip vyksta šis procesas ir iki kada tie katalogo atnaujinimai turi būti suderinti?
– Tikėtina, kad šio mėnesio pačiame gale jis gali būti atnaujintas. Diskusijos kol kas vyksta produktyviai ir panašu, kad darbai, kurių reikės, kad mes galėtume sinchronizuotis su kontinentine Europa, jau yra ranka pasiekiami.
– Ar atnaujinant katalogą būtina išspręsti „Harmony Link“ jungties terminų ir projekto dizaino klausimą?
– Ne, nebūtina. Tiesiog „Harmony Link“ jungtis turėtų būti išimta iš (Baltijos šalių tinklų operatorių prisijungimo – BNS) sutarties, nes ji sinchronizacijai nėra būtina.
– Kaip apskritai sekasi ruoštis sinchronizacijai. Ar vis dar galioja vasarą sutartas terminas Baltijos šalims su Vakarų Europa sinchronizuotis 2025 metų vasarį?
– Taip, jis galioja, mes į jį orientuojamės ir link jo judame.
– Kaip latviams ir estams sekasi įgyvendinti tam reikalingus projektus?
– Iš jų pusės ne tiek daug projektų ir reikia. Estai su latviais turi pabaigti statyti naują (trečiąją – BNS) tarpusavio elektros jungtį – ji bus 2024 metų pabaigoje ir praktiškai tai būtų viskas. Latviai dar turi ambiciją 2025 metų vasariui turėti vieną sinchroninį kompensatorių, tačiau net jeigu jo ir neturės, tai nesutrukdys dėl to, kad pas mus jų bus bent du, Estijoje – irgi bent du, o galbūt net ir trys, tai daugiau negu reikia. Mes esame paskaičiavę, kad Baltijos šalims sinchronizacijai užtenka trijų sinchroninių kompensatorių. O jeigu idealiu atveju jų bus net šeši, tai bus dvigubai daugiau negu reikia.
– Spalį Latvijos ir Estijos elektros perdavimo operatorės pasirašė memorandumą dėl ketvirtosios jungties tarp šių šalių projekto. Ar Lietuva iš šio projekto turėtų kokios nors naudos?
– Be abejo. Pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos trūksta, ypač vasarą. O žinant, kad iš Suomijos galima gauti pigios elektros energijos tai turėtų būti naudinga. Tik reikia įvertinti, kad vis tiek dar nėra aiški net šito projekto pabaiga. Ketinimas geras, bet kada mes pamatysime šitą liniją, dar neaišku.
– Lietuva daugiausia kalba apie elektros jungtis su Lenkija. Ar yra planų didinti jungčių su Latvija pralaidumus arba statyti naujas?
– Tiek mes, tiek latviai susitikę visada padiskutuojame apie galimybę plėsti pajėgumus. Tik klausimas, kada jie gali būti išplėsti ir projektai realiai būti įgyvendinti. Tai aš manau, kad tai galėtų įvykti daugiau link 2040-ųjų metų.
Be abejo, kad prioritetas yra Lenkija. Šioje pusėje yra ir mūsų eksporto rinkos, ten ir daugiau galimybių parduoti mūsų elektros energiją. O jungčių su Latvija stiprinimas – toks namų ar ūkinis darbas, kurį turime padaryti. Žinome, kad latviai planuoja jūroje vystyti jūrinę energetiką, todėl tai (jungčių su Latvija plėtrą – BNS) galbūt būtų galima sieti su šiais projektais, kada jie bus įgyvendinti, kad Lietuvoje būtų galima absorbuoti jų energiją. Bet kol kas konkrečių planų šiuo klausimu nėra – daugiau diskusijos.
– Dar vieną jūrinį elektros kabelį ketinama tiesti tarp Estijos bei Vokietijos. Ar šis projektas neaplenks „Harmony Link“ jungties?
– Mes nekonkuruojame. Konkreti šio projekto pabaigos data taip pat nėra žinoma. Jis juda ir tai yra geras projektas. Turime įvertinti ir tai, kad Estijos kabelis į Vokietiją dar vieną rinką atvertų ir Lietuvos atsinaujinančių (energijos išteklių – BNS) gamintojams – mes lygiai taip pat, kaip latviai ir estai, galėsime naudotis šia jungtimi ir pardavinėti savo elektrą į Vokietiją. Mūsų atsinaujinančių išteklių energijos projektų vystytojams tai irgi būtų naudinga.
– Kaip situacija atsinaujinančių energijos išteklių rinkoje keičia praėjusią savaitę Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos komercinių saulės jėgainių galios?
– Kaip suprantu, klausimas daugiau buvo susijęs su teisiniu ribojimo iki dviejų gigavatų reguliavimu – ne tiek, kad šis ribojimas buvo kažkuo blogas ar geras, bet daugiau, kad tai apibrėžiantys poįstatyminiai aktai turėjo būti sudėti į įstatymą. Kaip suprantu, tai, ko prašė Konstitucinis Teismas, bus įtvirtinta ir įstatymu.
– Ar nebijote dėl to sulaukti vystytojų ieškinių teismuose? Jie sako, kad toks Konstitucinio Teismo sprendimas leidžia tikėtis jų nuostolių kompensavimo.
– Ieškinių nebijome, tai yra mūsų kasdienybė. Atsinaujinančių energijos išteklių projektų vystytojai tikrai aktyviai gina savo teises ir norus teismuose, dėl to turime nemažai bylų. Tai toks karštas taškas – kur daug pinigų, ten daug bylų.
– Ar tos bylos susijusios būtent su 2 gigavatų problema?
– Ne, daugiau tai susiję su pralaidumais. Vieni jų norėjo ir gavo, kiti negavo. Tie, kurie pralaidumų negavo, skundžiasi teismui, nes mano, kad jų negavo neteisingai. Kol kas matome, kad teismas nustato, kad viskas buvo padaryta teisingai, o kaip bus toliau – pamatysime. (...) Teismai kol kas priima palankius mums sprendimus.
– Šiuo metu vėjo ir saulės projektams rezervuota apie 13 gigavatų galios perdavimo tinkle. Ar realu įgyvendinti visus šiuos projektus? Rinkoje nuogąstaujama, kad galios rezervacijų daug, bet ne visi projektų vystytojai jomis pasinaudos.
– Gali būti, mes irgi neatmetame tokios galimybės, apie tai aš viešai kalbėjau ir konferencijose. Kiek iš tų 13 gigavatų rezervacijų, dėl kurių yra sudaryti ketinimų protokolai, bus įgyvendinta projektų, mes nežinome. Visi tikrai nebus įgyvendinti. Tai yra gyva rinka. Jeigu žmonės negauna finansavimo, o jis dabar yra pabrangęs, to projekto ir nevykdo.
Tik viena, ką galiu pasakyti – pastarąsias pora savaičių, ir tai mus labai stebina, matomas labai didelis suaktyvėjimas (kreipimųsi – BNS) dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo. Nors rinka ir kalba, kad (atsinaujinančios energetikos – BNS) projektų nevystys, bet kažkodėl, sunku suprasti kodėl, matomas toks suaktyvėjimas – eina labai didelis skaičius dėl išankstinių prijungimo sąlygų, ko jau nėra buvę gerą pusmetį. To priežasties nežinome – galbūt dėl to, kad pas mus, skirtingai nei kitose šalyse, tai yra nemokama.
– Tiek Lietuvos energetikos agentūra, tiek energetikos ministras neseniai sakė, kad jau 2027 metais Lietuva gali pati pasigaminti visą jai reikalingą elektros kiekį. Tuo metu jūs pats anksčiau sakėte, kad Lietuva jau 2030 metais gali turėti nedidelį elektros perteklių. Ar keičiasi ši prognozė?
– Jeigu neįvyks kažkokių kardinalių pradėtų projektų atšaukimų, būtent 2027-aisiais mes jau galėsime sau pasigaminti visą elektros energiją. Toks potencialas tikrai yra. Mes ir toliau kviečiame diskutuoti ta tema, taip pat imtis veiksmų. Vienas iš jų – statyti baterijas. Per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvoje 77 kartus didmeninė elektros energijos kaina buvo nukritusi iki nulio ir žemiau. Tai reiškia, kad kaina kuo toliau, tuo labiau pradeda stipriai svyruoti.
Pavyzdžiui, per paskutinius dvylika mėnesių Suomijoje toks svyravimas fiksuotas virš 300 kartų – galima sakyti, kad stiprus elektros kainų svyravimas, joms nukrentant žemiau nulio ir po to pakylant, vyksta kiekvieną dieną. Žinoma, dėl baterijų turi spręsti investuotojai, bet mes kaip operatorius matome, kad nestabilumas rinkoje tik didėja, o tai yra terpė baterijoms.
Dėl to vystytojus vis raginame galvoti ir žiūrėti į baterijas, nes manome, kad tai yra energetikos ateitis – ta dalis, kurios mums greitai gali trūkti.
– Spalį po incidentų Suomių įlankoje, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis, daug kalbėta apie Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugą. O kaip yra saugoma „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos?
– Visų detalių, aišku, sakyti negalime. Galiu pasakyti tik tiek, kad šį darbą atlieka kariškiai, apsauga yra.
– Ar Karinių jūrų pajėgų priešmininio laivo atliekama „NordBalt“ jungties stebėsena yra nuolatinė?
– Tikrai nenorėčiau komentuoti, jautrūs klausimai.
– Tačiau ar tokios infrastruktūros apsaugos, kokia yra dabar, pakanka? Galbūt reikėtų daugiau NATO sąjungininkų įsitraukimo?
– Teoriškai būtų idealu virš kabelio kas kilometrą pastatyti po karinį laivą, bet patys žinome, kad tai nėra įmanoma. Viliamės, kad esamas saugojimas tikrai atgraso nuo blogų veiksmų, tačiau ar jo pakanka – spręsti ne man.
– Bendrovė „Inter RAO Lietuva“ patvirtino Stokholmo arbitraže pateikusi ieškinį Baltijos šalių tinklų operatorėms, tarp jų ir „Litgrid“, dėl sustabdytų mokėjimų. Ar sureikšminate šį faktą ir kaip tai gali atsiliepti „Litgrid“ darbui?
– Ne, nesureikšminame. Taip, esame su jais arbitraže, tačiau ar arbitražas dėl to įvyks, ar pakaks argumentų, kad jis įvyktų – kitas klausimas. Kaip dirbome, taip dirbame – „Litgrid“ tai įtakos neturės. Kad nebūtų pakenkta arbitražui, detalių tikrai nenorėčiau komentuoti, bet mes turime savo argumentus, manau, kad mūsų pozicija stipri ir viskas bus gerai.
– Kokių sumų iš Baltijos šalių operatorių siekia išsireikalauti „Inter RAO Lietuva“?
– Teisminių bylų, ypač arbitražo, detalių nerekomenduojama komentuoti, nes tai gali pakenkti pačiam arbitražui.
– Dar norėčiau sugrįžti prie „Harmony Link“ alternatyvos. Ar dabar dalintumėtės su lenkais konkursų organizavimo procedūromis, jeigu būtų pritarta naujai alternatyvai?
– Taip. Kadangi su lenkais viską darome kartu, tai tam tikra dalimi pasidalinsime. Noriu labai pasidžiaugti bendradarbiavimu su PSE – tai yra tikri profesionalai, su jais dirbti yra garbė ir malonumas.
– Ar net ir nuo nulio įgyvendinant sausumos kabelio alternatyvą realu jį užbaigti 2028 metais?
– Pavadinkime taip – tikimybė yra. Bet tarp 2028–2030 metų jau tikrai realu galvoti (apie projekto pabaigą – BNS) – aišku, jeigu ta alternatyva pasiteisins ir ji galiausiai bus patvirtinta.