Finansinių technologijų bendrovės ateityje siūlys ne mažiau paslaugų nei bankai. Taip tvirtino rinkos chuliganu vadinamo „Revolut“ vienas įkūrėjų Nikolajus Storonskis, kalbėdamas su IQ apžvalgininku Gyčiu Kapsevičiumi.

– Londonas vis dar tituluojamas Europos finansų sostine, bet pasigirsta kalbų, kad po „Brexit“ daugybė finansinių technologijų įmonių gali pradėti kraustytis kitur. Koks iš tiesų verslo klimatas Londone? – Manau, kad kiekviena bendrovė čia turi planą B. Jei mums tektų jo griebtis, išsiimtume elektroninių pinigų licenciją kitoje ES šalyje. Dažniausiai tai užtrunka tris keturis mėnesius. Greičiausiai mėgintume ją gauti Lenkijoje, nes ten jau turime biurą, o galbūt per tą laiką būsime įsteigę padalinių ir kur nors kitur. – Pernai „Revolut“ ir Lietuvos bankas pasirašė memorandumą dėl plėtros mūsų šalyje, ketinote Vilniuje atidaryti biurą. Nuo to laiko jokių naujienų negirdėjome. Ar atsisakėte šio sumanymo? – Tai vis dar mūsų planuose, tačiau šiuo metu turime kitų prioritetų. Nėra jokių biurokratinių kliūčių, tiesiog išskyrėme penkis svarbiausius tikslus, kuriuos norime įgyvendinti, o kitus projektus laikinai atidėjome į šalį. – Finansinių technologijų startuolės grasina tradiciniams bankams, nes paslaugas teikti patogiau, o dažnai ir pigiau. Tačiau „Revolut“ klientų pinigai saugomi „Barclays“ banke. Kitaip tariant, tradicinių bankų paslaugų vis dar reikia net pačioms startuolėms. Koks bus tradicinių bankų vaidmuo ateityje? – Galime pažiūrėti, kas jau nutiko telekomunikacijų srityje – nauji operatoriai puikiausiai naudojasi egzistuojančia infrastruktūra. Tas pats gali atsitikti ir su bankais – jie teiks infrastruktūros nuomos paslaugas, o rinkos naujokai jomis naudosis. – Kol kas vartotojams siūloma labai daug finansinių programėlių, šioje rinkoje daug smulkių žaidėjų. Gal atėjo laikas koncentracijai ir šios paslaugos bus telkiamos kelių stambių bendrovių rankose? – Taip galėtų atsitikti. Mažėjant reguliavimo naštai, tokios informacinių technologijų milžinės kaip „Google“ ar „Amazon“ gali rimtai užsiimti finansinių technologijų verslu, teikti daugiau paslaugų, pasinaudoti savo didžiule klientų baze. Teoriškai tai įmanoma, tačiau pasaulis nėra idealus. Technologijų milžinės nesugeba vienodai gerai plėtoti daug skirtingų produktų, todėl mes turime šansą. Esame mažesni, greitesni ir žinome, ką darome. Galbūt dar neįgijome tokių priemonių sklaidai, bet šiuo metu kuriame kur kas geresnį produktą. Prieš ketverius penkerius metus „Google“ sukūrė „Google Wallet“, išleido šimtus milijonų, bet produktas nesulaukė sėkmės, nes buvo prastas. Jei nuspręstų investuoti milijardą ir padarytų viską taip, kaip reikia, jai tikriausiai pavyktų. – Finansinių technologijų sritis vis plečiasi, daugėja vartotojų, bet išryškėjo ir lyderiai, bandoma pasidalyti rinką. Ar pradedantiems žaidėjams dar įmanoma įsiterpti ir sėkmingai konkuruoti? – Taip, reikia geros idėjos, darbštumo ir gabumų. Mažos žmonių grupės gali padaryti labai daug. Mes „Revolut“ pradėjome kurti tik penkiese, bet padarėme šį tą tokio, ko negalėjo bankai. Pagrindinė didžiųjų korporacijų problema yra tai, kad jų sumanymus stabdo procedūros ir biurokratija, sukuriama didžiulių dirbtinių kliūčių. O mūsų srityje yra daug galimybių ir jas išnaudoti pajėgia vos du, trys ar keturi žmonės. – Dirbote dviejuose tarptautiniuose bankuose – „Lehman Brothers“ ir „Credit Suisse“, bet savo noru išėjote iš antrojo ir pasirinkote plėtoti finansinę startuolę. Kas įkvėpė sukurti „Revolut“? – Pajutau, kad „Credit Suisse“ pasiekiau, ką galėjau, ėmiau galvoti, kas manęs laukia ateityje. Daugybė finansinių programėlių įkvėpė mane sukurti jų konkurentę, nes jų paslaugos buvo labai prastos. Žiūrėjau į finansines programėles ir galvojau: na ir mėšlas. Visa tai mane paskatino sukurti šį tą geresnio. – Jūsų verslas sujungia technologijas ir finansus. Patirties finansų srityje jau turėjote, o kaip yra su technologijomis? – Technologijos – labai plati sąvoka ir apima daug įgūdžių: ar galite programuoti, dirbti prie dizaino ir panašiai. Pats moku programuoti, bet nesugebu kurti dizaino, nors nesunkiai galiu atskirti gerą nuo blogo. Kad ką nors iš tikrųjų sukurtumei, reikia turėti platų įgūdžių spektrą, taip pat grupę kitų patirčių įgijusių kolegų. Vienam visko padaryti nepavyktų. – Grynųjų pinigų poreikis vis mažėja, prie to prisideda ir „Revolut“. Bet ar kada nors grynieji visiškai išnyks? – Iš tiesų, grynųjų pinigų dalis proporcingai mažėja, o skaitmeninės valiutos – didėja. Ši tendencija vis stiprės. Galime paklausti kitaip: ar visi žmonės šiandien turi mobiliuosius telefonus? Turbūt beveik visi. Bet vis tiek yra grupelė tokių, kurie jais nesinaudoja. Tas pats ir su grynaisiais. Visuomenė gali apsieiti be grynųjų, tačiau tikrai bus 0,1 ar 0,01 proc., kuriems vis tiek reikės banknotų ir monetų.

Visuomenė gali apsieiti be grynųjų, tačiau vis tiek liks 0,1 ar 0,01 proc. žmonių, kuriems jų reikės.

– Ko reikėtų, kad paplistų bankų kortelėms alternatyvūs mokėjimo būdai? – Politikai turi pašalinti barjerus, trukdančius naujiems žaidėjams patekti į rinką. Dabar čia monopolis, dominuoja „Visa“, „MasterCard“, „American Express“. Kai kokiu nors būdu šie barjerai dings, tada bus galima šį tą sukurti ir tam nereikės „MasterCard“ ar „Visa“. Galėsite sujungti savo produktą su bankų sąskaitomis ir mokėti, kaip tik norite. Telefonu ar, tarkime, pastatyti kamerą parduotuvėje, kuri nuskenuos kliento veidą, atpažins ir nuskaičiuos pinigus iš sąskaitos. – „Revolut“ liaupsinta dėl beveik nemokamų paslaugų, tačiau tai baigėsi, atsirado įvairių apribojimų, papildomų mokesčių, pasitraukėte iš kai kurių šalių. Ar tai neišgąsdino vartotojų? – Nematome ženklų, kad taip būtų atsitikę. Taip, keletas asmenų skundėsi, bet, manau, daugelis suprato sprendimo tikslą ir su tuo susitaikė. Dabar produktą plėtojame tik Europos šalyse, yra didžiulė paklausa ir už jos ribų. Kai tik gausime licenciją, kortele bus galima naudotis Australijoje, JAV, Pietų Amerikoje. – Ruošiatės pristatyti naujų paslaugų. Ar tai reiškia, kad žingsnis po žingsnio bandote tapti visaverčiu banku? – Mūsų bendrovės nevadinčiau banku. Esame naujoviška finansų įmonė, kuri teikia tokias pačias ar geresnes paslaugas už geresnę kainą. Planuojame pristatyti turto valdymo, draudimo paslaugas. Taktika bus tokia pati – nemokamai arba už labai patrauklią kainą. Bankai uždirba daug pinigų todėl, kad siūlo daug paslaugų. Manau, ir sėkminga finansinių technologijų bendrovė turi pasiūlyti daugybę produktų. Nesame bankas, nes jie yra labai lokalūs – viena šalis, vienas bankas. Mes norime tapti globalūs.

N. Storonskis

32 metų, gimė Rusijoje. Maskvos universitete baigė bendrosios ir taikomosios fizikos bakalauro studijas, vėliau įgijo ekonomikos magistro laipsnį. 2006–2008 m. dirbo „Lehman Brothers“. 2008–2013 m. dirbo „Credit Suisse“. 2014 m. sausį su Vladislavu Jacenka įkūrė „Revolut“. Dabar bendrovė turi tris biurus Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Rusijoje. Gegužės 24–26 d. Vilniuje vyksiančiame festivalyje „Login“ skaitys pranešimą „Bankų alternatyvos XXI a. pasaulio piliečiams“.