Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


TOP 500
Rusijos pilietybės atsisakęs verslininkas T. Turlovas: nenorėjau būti tos beprotybės dalimi
Ovidijus Lukošius, specialiai „TOP 500“ iš Limasolio (Kipras)
Asmeninis archyvas
T. Turlovas.

Timuras Turlovas, „Freedom Holding“ įkūrėjas ir direktorius, „Forbes“ sąraše 2023 m. spalį užėmė 773 vietą pasaulyje, jo turtas vertinamas 3,7 mlrd. JAV dolerių. „Top 500“ su 35-erių milijardieriumi susitiko viename jo biurų Limasolyje (Kipras) ir pasikalbėjo apie verslą, finansų sektoriaus ateitį ir kodėl jis Rusiją iškeitė į Kazachstaną.

T. Turlovo sukurtos finansinių paslaugų bendrovės „Freedom Holding“ centrinė būstinė yra Kazachstano mieste Almatoje, tačiau iš Kipro valdomas jo verslas Europoje. Limasolis, išsiskiriantis gausia rusų diaspora ir specialiai jiems sukurtu finansinių bei teisinių paslaugų sektoriumi, yra tarsi antrieji T. Turlovo namai.

Jo biurai Limasolyje išsibarstę po keletą pastatų, vienas jų – niekuo neišsiskiriantis aštuonaukštis gana atokioje miesto vietoje. Dalis aštunto aukšto pravėrus langus tampa atvira terasa, o patogūs krėslai, pokerio stalas ir spalvotais žymekliais primarginta lenta liudija, kad čia rengiami ir idėjų šturmai, ir susirenkama pasilinksminti. Limasolyje dominuoja maži pastatai ir iš šios terasos pajūrio miestas atsiveria kaip ant delno su keletu aukštų dangoraižių horizonte.

T. Turlovo kabinetas šalia šios terasos. Kuklus ir gana ankštas, į jo darbo stalą besiremiantis dar vienas, skirtas mažiems pasitarimams ar svečiams, užima beveik visą erdvę. Pasisveikinęs T. Turlovas lieka sėdėti savo vietoje, ant spintelės matyti lėkštė su maisto likučiais. Kol terasoje gėrėjomės Limasolio panorama, jis skubiai papietavo iš restorano pristatytu maistu.

Pagrindinė tarptautinė „Freedom Holding“ veikla – finansų tarpininko. Turtingiems ir pasiturintiems klientams iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių „Freedom Holding“ ir jos sukurti įrankiai padeda pasiekti kapitalo rinkas Vakarų Europoje ir JAV, o Kazachstane užmojai gerokai platesni.

T. Turlovo karjera ir patirtis „Top 500“ skaitytojams galėtų būti įdomi dėl keleto aspektų. Jis būtų pirmas turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše, tačiau palyginti nedaug atitrūkęs nuo lietuviško sąrašo lyderių. Jis plėtoja tarptautinį verslą, pradėtą nuo nulio, ir yra per jaunas, kad būtų galėjęs pasinaudoti privatizacijos schemomis, sukūrusiomis daugelį Rusijos oligarchų. Jį galima pavadinti „geruoju rusu“, ne vieninteliu, bet tokių reta tarp šalies milijardierių, smerkiančių Vladimiro Putino režimą ir karą Ukrainoje.

2022 m. T. Turlovui suteikta Kazachstano pilietybė ir jis atsisakė Rusijos, nes Kazachstanas nepripažįsta dvigubos pilietybės. Tačiau verslininkas Kazachstane dirba jau dvylika metų. „Sprendimas atsisakyti pilietybės nebuvo man sunkus. Jau daug metų siejau savo ateitį su Kazachstanu, ši šalis vertybiškai man yra artimesnė. 2011 m. į Kazachstaną išvažiavau dėl daugybės priežasčių. Viena jų buvo galimybės, kurias ten pamačiau. Bet kartu nenorėjau būti tos beprotybės dalimi, kuri jau tada ryškėjo Rusijoje. Sprendimą atsisakyti Rusijos pilietybės priėmiau dar prieš karą. Netgi Rusijos žiniasklaidoje buvau pristatomas kaip Kazachstano verslininkas. Kazachstane veiklą rusams pradėti lengva, nes nereikia nei vizų, nei darbo leidimo, ir mane viliojo tai, kad Kazachstanas juda geresniu keliu, stengiasi palaikyti gerus santykius ir su Kinija, ir su Europa bei JAV. Kazachstanas turi didelių galimybių tapti finansų ir transporto habu tarp Vakarų ir Kinijos“, – kalbėjo T. Turlovas.

Šitas beprotiškas sprendimas pradėti karą visus tuos tiltus susprogdino. Tiltus, kuriuos aš ir daugybė kitų žmonių statėme pastaruosius dešimtmečius.

– Kokie jūsų verslo santykiai su Rusija ir šios šalies klientais, įvertinant ir tai, kad nemažai turtingų rusų atsidūrė sankcijų sąrašuose?

– Pardavėme savo verslą Rusijoje ir nebeturime jokios kontrolės savo rusiškoje verslo dalyje. Paskutinį kartą Maskvoje buvau prieš karą. Niekada neaptarnavome pačių turtingiausių Rusijos ar kitų šalių piliečių. Mūsų tikslas yra vidurinė klasė, kuri nori pasiekti užsienio akcijų rinkas. Dešimtis tūkstančių mažmeninių klientų, kurie nėra sankcijų sąrašuose, mes persikėlėme iš Rusijos ir kaip holdingas nebeveikiame Rusijos rinkoje.

Dėl karo praradome dešimtis tūkstančių klientų, bet visuomet buvo stipresni Kazachstane, čia esame pirmi ir prekyba čia siekia pusę mūsų apimties. Visas mūsų verslas nuo pat bendrovės įkūrimo buvo sukoncentruotas teikti paslaugas užsienyje. Visą gyvenimą stačiau tiltus tarp Rusijos ir Europos, JAV, nes tik integracija yra vienintelis būdas klestėti. Šitas beprotiškas sprendimas pradėti karą visus tuos tiltus susprogdino. Tiltus, kuriuos aš ir daugybė kitų žmonių statėme pastaruosius dešimtmečius.

Kalbant apie klientus, mes turime vieną geriausių patikros technologijų ir labai atidžiai stebėdami sankcijų režimus Europoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV vertiname klientų atitiktį. „Deloitte“ auditavo mūsų sankcijų politiką, mus tikrino daugybė institucijų. Netgi prieš karą neturėjome daug operacijų Rusijos vidaus rinkoje.

Prasidėjus karui mes esame vieni didžiausių aukotojų Ukrainai – skyrėme daugiau nei 25 mln. eurų. Padedame karo našlaičiams, dabar investuojame 3 mln. eurų į projektą mokyklose slėptuvėms nuo bombų įrengti. Turime daug draugų ir darbuotojų Ukrainoje, kasdien kalbuosi telefonu su savo komanda. Tas karas yra beprotybė ir griauna abi šalis.

Asmeninis archyvas
T. Turlovas nemano, kad Rusijos verslininkai išdrįs priešintis V. Putino režimui.

Turime naviguoti labai sudėtingame gyvenime. Aš kaip Kazachstano pilietis tikiu, jog mano šalis ir prezidentas daro viską, kad liktume nepriklausomi. Neturime išėjimo į atvirą jūrą, kitapus Kaspijos ežero esantis Azerbaidžanas nėra didelė rinka. Bet turime ilgą, beveik nekontroliuojamą sieną su Rusija. 40 proc. maisto importuojame iš Rusijos, nes negalime nupirkti maisto iš Kinijos, ši jo neparduoda. Esame dėl to labai pažeidžiami.

Bet mūsų šalies politinis ir verslo elitas nenori būti Rusijos dalimi, nenori integruotis su Rusija ypač po invazijos į Ukrainą.

– Karas sugriaus ir Rusijos ateitį. Vaikų, anūkų, keleto ateities kartų, jei Rusija apskritai sugebės pasikeisti. Kodėl Rusijos elitas, verslo elitas, tam nesipriešina?

– Nesu geriausias ekspertas, bet atrodo, kad jie jaučiasi jau viską praradę. Jie nebeturi jokio palaikymo už Rusijos ribų. Jie prarado visą paramą, visą turtą užsienyje. Jiems liko vienintelis inkaras – verslas Rusijoje ir jie negali sukilti prieš V. Putiną. Jie jo labai bijo. Bijo prarasti viską, kas jiems liko. Bijo dėl savo turto, dėl stabilumo.

Pažįstu žmonių ypač iš finansų sektoriaus, kurie supranta šitą katastrofą, bet jie vis tiek laikosi V. Putino režimo, nes tai viskas, kas jiems liko. Mojuoja ta vėliava, nes nieko daugiau neturi. V. Putinas atrodo labai galingas, bet jo galia nesilaiko ant verslo elito – jam svarbiausi santykiai su FSB (saugumo tarnyba), armija. Jie geriau saugo jį nei santykiai su verslo elitu.

Elitas vis dar uždirba pinigų Rusijoje ir jaučia bent tokį stabilumą. Sėkmės galimybė prieš V. Putiną yra labai maža, todėl niekas nenori rizikuoti. Be to, dauguma tokių žmonių nėra labai jauni, jie daug vyresni nei mes. V. Putinui jau per 70 ir jo aplinkos politikos bei verslo elitas yra panašaus amžiaus. Jie gyvena kitame pasaulyje. Jie nebegali keistis, ir tai padeda V. Putinui išgyventi.

Prasidėjus karui esame vieni didžiausių aukotojų Ukrainai – skyrėme daugiau nei 25 mln. eurų. Padedame karo našlaičiams, dabar investuojame 3 mln. eurų į projektą mokyklose slėptuvėms nuo bombų įrengti.

– Bet gal režimą pribaigs ekonominės problemos. Ar gali žlugti Rusijos ekonomika?

– Ji taps silpnesnė. Man kvaila girdėti kalbas apie Rusijos stabilumą ir apie rublio stabilumą, kad jis nenukris žemiau šimto už dolerį. Rublio devalvacija yra nesustabdoma. Bus du kursai – oficialusis ir juodosios rinkos. Gyventojų perkamoji galia mažės, biudžeto deficitas bus daug didesnis, nes visas biudžetas skirtas gynybai, jei galima taip pasakyti. Karui, jei būčiau tikslus. Karinis biudžetas padvigubintas, palyginti net su šiais metais, kai ir taip buvo didesnis.

Rusija yra izoliuota, kapitalas bėga. Kiekviena šalis, kuri pradeda karą, visuomet devalvuoja valiutą – rublis negali stiprėti. Tačiau ekonomika greitai nežlugs, nes šalis didelė, ji vis dar integruota, jos nepavyko visiškai izoliuoti, bet karas veikia prieš pačią Rusiją. Ir kiti metai rusams bus daug sunkesni. Pasitikėjimas rubliu kris. Kapitalas toliau bėgs. Rusijos ekonomika turės daug problemų ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl dezintegracijos. Rusija nebegali pasiskolinti tarptautinėse rinkose, o turi finansuoti augančias išlaidas. Vyriausybė turi skolintis iš privataus sektoriaus, bet jam pačiam reikia pinigų, tad teks pinigus spausdinti. Galiausiai tai sukels infliaciją.

Tai nebus katastrofa, kokios tikėjomės pirmaisiais mėnesiais, nes V. Putino režimo ekonomikos blokas yra labai profesionalus. Jie bando naviguoti, bet net ir palyginti liberali ekonomika šioje šalyje neišgyvens, o juos pačius pakeis kito tipo žmonės, kai situacija ims nevaldomai blogėti. Tai gal nenutiks labai greitai, bet tai neišvengiama – didelės karinės išlaidos visuomet sukelia daug skausmo gyventojams, net jei nebūtų sankcijų.

– Kazachstaną vadinate savo šalimi ir negailite gražių žodžių. Bet pripažinkime, Kazachstanas nėra demokratija, ir visko gali nutikti, kaip jau matėme prieš porą metų. Ar jaučiatės, kad jūsų turtas saugus?

– Taip, jaučiuosi saugus, ir tas jausmas pagrįstas mano pozicija, o ne institucijų. Deja, mūsų regione tai įprasta, kad pats save gali apsaugoti, kaip naviguoji šioje aplinkoje, o ne institucijos apsaugos tave.

Kazachstanas yra demokratiškiausia šalis regione, daug demokratiškesnė už Rusiją ar Uzbekistaną. Mes turime tik vieną prezidento kadenciją, ir tikrai tikiu, kad Tokajevas po šešerių metų pasitrauks (Kasymas-Žomartas Tokajevas 2022 m. lapkritį buvo perrinktas pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, kuriuos surengė po tų pačių metų pradžioje įvykusių didelių neramumų. Jis pradėjo tam tikras politines reformas ir prezidentui įvedė vienos septynerių metų kadencijos limitą – „Top 500“ past.).

Vyksta pozityvios politinės permainos, politinė galia tolygiau paskirstoma, parlamentas nėra tik dirbtinė institucija, įgyja tam tikros galios. Matome, kaip mūsų institucijos tobulėja, Astanos tarptautinio finansų centro teismas samdo Jungtinės Karalystės teisėjus, tai yra labai sąžiningas arbitražas su nepriklausomais teisėjais ir vyriausybė gerbia jų sprendimus. Be abejo, mūsų dar laukia ilgas kelias, bet tampame geresne šalimi, kai daugelis dabar tampa blogesnėmis.

Asmeninis archyvas
Gimtąją Maskvą palikęs T. Turlovas plečia veiklą Europoje ir JAV.

Pirmą kartą savo gyvenime balsavau už prezidentą, kuris rinkimus laimėjo. Rusijoje visuomet balsavau už tą, kuris pralaimėdavo. Nesu viskuo Kazachstane patenkintas, bet yra puiku būti šios kelionės dalimi. Kai kurie renkasi verslą Vakarų šalyse ir naudojasi tuo, kas sukurta. Bet man įdomiau padėti statyti savo šalį. Nėra lengva, bet per dešimt metų perpratau kultūrą, aplinką ir žinau, kaip apginti savo verslą, savo akcininkus.

– Kaip pradėjote verslą?

– Visada domėjausi kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis, norėjau savo profesiją susieti su technologijomis, programavimu. Filmuose mačiau, kad žmonės, kurie prekiauja akcijomis, yra labai turtingi.

2000-ųjų pradžioje sužinojau, kad akcijomis galime prekiauti naudodamiesi kompiuteriais. Savo pomėgį susiejau su pinigų gaminimo procesu. Penkiolikos įsiprašiau praktikos į vieną mažą investavimo bendrovę Maskvoje, kuri prekiavo Niujorko akcijų biržoje. Žmonės užsakymus darė rankiniu būdu, o mes panaudoję technologijas prekiauti mažais kiekiais tapome efektyvesni, tai suteikė mums galimybių.

Aštuoniolikos įsidarbinau banke, padėjau kurti kai kuriuos įrankius, kaip analizuoti rinkas ir pan. Kai man buvo dvidešimt, prasidėjo pasaulinė finansų krizė ir bankas mūsų padalinio atsisakė. Tuomet nusprendėme sukurti savo boutique firmą ir investuoti į JAV akcijų rinkas (2008 m. T. Turlovas įkūrė „Freedom Finance“ – „Top500“ past.). Po kelerių metų darbo Rusijoje atidarėme skyrių Kazachstane ir pamatėme, kad čia nėra jokios konkurencijos, bet yra daug turtingų žmonių.

– „Forbes“ sąraše vertė pastaraisiais metais pakilo pora procentų. Ar patenkintas tokiu rezultatu?

– Žinant, kokios sunkios sąlygos buvo keletą praėjusių metų, ką teko įveikti, bet koks kilimas yra labai vertinamas. Buvo didelis iššūkis tai pasiekti. Bet mano asmeninis turtas šiuo atveju yra labai sintetinis, tai nereiškia, kad galiu išleisti šiuos pinigus, tai įmonės įvertinimas. Mes išsaugojome klientus, nors daug mūsų konkurentų tiesiog išnyko dėl daugybės priežasčių, ypač dėl karo.

– Kur būsite po 10 metų? Norite būti tarp pačių didžiausių?

– Mūsų tikslas nėra tapti didžiausia bendrove pasaulyje. Kazachstane dabar kuriame vieną efektyviausių ekosistemų ir labai daug gauname naudos iš sinergijos. Esame didelis bankas Kazachstane ir vienas sėkmingiausių skaitmeninių bankų. Manau, kad tik „Kaspi Bank“ yra didesnis nei mes, jo vertė vien Kazachstane yra 17 mlrd. dolerių.

Tačiau turime daug potencijos netgi šioje šalyje. Tapome didžiausiu nekilnojamojo turto paskolų, vienu didžiausių automobilių lizingo žaidėjų su visiškai skaitmeniniais produktais, finansuojame mažą ir vidutinį verslą.

Kazachstanas yra mūsų bandymų laboratorija, ten turime daug galimybių testuoti savo hipotezes ir tada su geriausiais sprendimais ateisime į Europos ir JAV rinkas.

Elektroniniai sprendimai mums leidžia greitai įvertinti klientą, kokį jis turi turtą, kokia jo istorija, kreditingumas, akcininkų finansinė padėtis, mokesčiai, ryšiai su skirtingais partneriais. Taip geriau įvertiname kredito kokybę, naudodamiesi didžiausiais duomenimis. 49 skirtingos duomenų bazės yra sujungtos priimti galutiniam sprendimui dėl kreditavimo. Tai suteikia mums labai daug galimybių. Labai didžiuojuosi, kad teikdami šias paslaugas pritraukėme daug investicijų iš Rusijos, pinigai pateko į mūsų šalį.

Turime vieną geriausių draudimo bendrovių. Gauname duomenis iš gatvėse įrengtų eismo kamerų, juos analizuojame ir priimame geresnius draudimo sprendimus. Geriau įvertiname riziką, palankesnę kainą galime pasiūlyti klientams. Duomenys yra esminis sėkmės šaltinis. Jei gali kontroliuoti daug skirtingų duomenų, tai padeda pranokti konkurentus. Kazachstane turime beveik monopolį prekybos renginių bilietais. Turime dalį internetinės maisto parduotuvės. Ir čia gauname duomenų, kurie mums leidžia priimti teisingus sprendimus.

Europoje norime sukurti tokią pat skaitmeninę banko, draudimo paslaugų ekosistemą. Vienas bendroves pirksime, su kitomis bendradarbiausime. Reikės suvaldyti duomenų apsaugos rizikas, bet galėsime klientams pasiūlyti geresnes kainas, kad geri klientai nemokėtų už blogus klientus. Tikiu, kad visa tai padarysime Europoje ir JAV. Gal tai užtruks ilgai, gal labai ilgai, daug čia formalumų ir kontrolės, bet tikiu, kad tai padarysime.

Kazachstanas yra mūsų bandymų laboratorija, ten turime daug galimybių testuoti savo hipotezes ir tada su geriausiais sprendimais ateisime į Europos ir JAV rinkas. Ir būsime viena konkurencingiausių ekosistemų. Gyvename pasaulyje, kur nugalėtojas pasiima viską. „Amazon“ kontroliuoja didelę dalį prekybos. „Microsoft“ vis dar dominuoja biuro programose. Bet konkurencija kasmet vis didesnė, ir atrodo, kad finansų sektoriuje galiausiai irgi neliks daug žaidėjų ir tie žaidėjai bus šiek tiek kitokie nei dabartiniai rinkos lyderiai. Ne visi didieji sugebės pasikeisti.

T. Turlovas ir jo „Freedom Holding“

BEREKLAMOS:

2024 01 23 06:45
Spausdinti