FotobankasTaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas įvertino dviejų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narių ir jiems talkinančios Aplinkos ministerijos siekius buldozeriu prastumti naują Daugiabučių valdymo įstatymą.
Trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Kodėl valdžia kelia chaosą daugiabučiuose ir ko reikia draugiškai kaimynystei?“ S. Genvilas teigė, kad Seime registruotas Lauro Stacevičiaus ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos Daugiabučių valdymo įstatymas, jeigu bus priimtas, padarys gyvenimą daugiabučiuose ar miestuose sunkiai įsivaizduojamą.
Einama ne darnaus gyvenimo, o griovimo keliu
„Reikia suprasti, kad, priėmus šitą įstatymą ar Aplinkos ministerijos siūlymus, žmonės atsisakys būti daugiabučių savininkų bendrijų pirmininkais. Daugiabučių administratoriams priimti sprendimus daugiabutyje praktiškai taps neįmanoma misija. Atsiras milžiniška korupcijos prielaida savivaldybėms. Jos galės atiminėti rinkos dalį iš privačių administratorių. Dėl menkaverčių trijų pažeidimų vienoje savivaldybėje bus suteikiama teisė atimti licenciją administruoti visus daugiabučius visoje miesto teritorijoje. O pereinamuoju šešių mėnesių laikotarpiu net nebus aišku, kas atsakys už tuos daugiabučius. Tokį chaosą bando užkoduoti kolegos valstiečiai“, – teigė S. Gentvilas.
Seimo narys priminė, kad Lietuvoje yra 40 tūkst. daugiabučių namų, o juose žmonės gyvena susitarimo principu. „Tai nėra individualus namas, bet bendra nuosavybė. Dėl to, kaip ją tvarkyti, yra tariamasi kiekvieną dieną. O valstybė įstatymais reguliuoja šios bendros nuosavybės tvarkymą ir administravimą. Tačiau rengiamas įstatymas gyvenimą daugiabučiuose tik apsunkins“, – prognozavo politikas.
S. Gentvilas pažymėjo, kad žmonės jau dabar kraustosi iš miestų iš dalies dėl to, kad gyvenimas daugiabučiuose ne visada atitinka jų lūkesčius. „Žmonės nenori to sunkiai organizuojamo kolektyvinio gyvenimo kartu. Ir čia ministerija turėtų visiškai kitur ieškoti sprendimų, o ne daryti gyvenimą miestuose dar sunkesnį“, – sakė Seimo narys.
Politikas atkreipė dėmesį, kad Seimo Aplinkos apsaugos komitete per šią kadenciją daug šnekėta apie gyvąją gamtą, apie medžioklę, apie upes, apie žemės ūkį. Bet buvo beveik užmiršti infrastruktūros ar miestų reikalai. „Ir štai ateina įstatymo redakcija, kuri parodo, kad net ir po daugybės metų diskusijos nueita visiškai ne tuo keliu, kuris vestų į Lietuvos daugiabučių ir Lietuvos miestų darnesnį gyvenimą“, – sakė S. Genvilas.
Į visuomenės nuomonę neatsižvelgė
Butų savininkų bendrijų itin kritikuojamą įstatymą rengė Aplinkos ministerijos darbuotojai, tačiau, siekiant projektą greičiau „prastumti“ ir išvengti ilgų derinimo procedūrų, jį Seime registravo Seimo nariai L. Stacevičius ir K. Mažeika.
Pagal įprastinę praktiką ministerijos parengtas įstatymo projektas turėtų būti teikiamas Vyriausybei ir jau pastaroji projektą teiktų Seimui. Tačiau šis kelias yra gerokai ilgesnis, mat Vyriausybės Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių. Tai užtrunka, tačiau Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymai.
Dabar L. Stacevičiaus įstatymas „tobulinamas“ Aplinkos ministerijoje, tačiau atrodo, kad Seimo narys jį Seimui pateiks anksčiau, negu valdininkai jį įprastine tvarka perduos Vyriausybei.
Daugiabučių veiklą reglamentuojančio įstatymo projektas yra bendras Seimo nario ir ministerijos tarnautojų kūrinys. Jį rengė L. Stacevičius ir penki tuomečiai Aplinkos ministerijos darbuotojai: Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresnieji patarėjai Alvydas Geigalas ir Ramūnas Šveikauskas bei vyriausieji specialistai Jūratė Kaklauskienė ir Marius Žvinklis.
Aplinkos ministras K. Mažeika įsakymu nurodė darbo grupei, į kurią įeina visuomenės atstovai ir valdininkai, tobulinti jo paties ir Seimo nario Laurio Stacevičiaus registruotą daugiabučių įstatymo projektą.
K. Mažeika ignoravo visuomenės atstovų siūlymus nekokybiškai parengtą įstatymą padėti į stalčių ir tobulinti esamą teisinę bazę.
Blokuoja visuomenės pasiūlymus
Galimai korupcinį daugiabučių įstatymą rengiantys Aplinkos ministerijos (AM) tarnautojai ir toliau blokuoja visuomenės atstovų teikiamas pastabas. K. Mažeikos įsakymu sudarytos darbo grupės, į kurią įeina ministerijos ir visuomenės atstovai, posėdyje valdininkai neleido pasisakyti žymiam žmogaus teisų gynėjui.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas posėdyje prašė leidimo perskaityti asociacijos parengtas pastabas dėl rengiamo įstatymo, tačiau to padaryti jam neleista.
Šiai darbo grupei per kelis mėnesius nepavyko nuveikti nieko reikšmingo, kadangi beveik visiems visuomenės atstovų siūlymams prieštarauja posėdžiams pirmininkaujantys AM tarnautojai.
Tai tie patys valdininkai, kurie, galimai nusižengdami teisės aktams, darbo metu padėjo Seimo nariui L. Stacevičiui rengti įstatymo projektą, o dabar bando jį tobulinti, prisidengdami neva demokratiška procedūra.
Minėtos darbo grupės reglamentas nustato, kad visi sprendimai joje priimami „bendru sutarimu“. Valdininkai šią nuostatą interpretuoja taip, kad bet kuriam siūlymui turėtų pritarti visi posėdžio dalyviai, tai yra bet kurį pasiūlymą gali vetuoti 1 grupės narys.
Kadangi ministerijos ir visuomenės atstovų nuomonės dėl įstatymo projekto nesutampa, iki šiol nepavyko pasiekti „bendro sutarimo“ nė vienu klausimu.
Pasipiktinę valdininkų savivale visuomenės atstovai nusprendė AM surengtame cirke nebedalyvauti. Vasario 13 d. beveik visi darbo grupės Bendrijų pogrupio nariai atsisakė tęsti posėdį ir išėjo iš salės. 17 iš jų tą pačią dieną pasirašė ir kanceliarijoje registravo kreipimąsi į aplinkos ministrą.
Visuomenės atstovai prašo, kad darbo grupė Seimo nario L. Stacevičiaus projekto iš viso nesvarstytų, o pirmiausia aptartų daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo problemas ir teiktų pasiūlymus esamam teisiniam reguliavimui tobulinti.
„Vienas didelis nesąmonių rinkinys“
Bendrijų pirmininkai anksčiau ne kartą tvirtino, kad įstatymo projektas yra ydingas ir net negali būti svarstomas. Juo siekiama ne palengvinti būsto savininkų dalią, bet sunaikinti egzistuojančias daugiabučių savininkų bendrijas ir užkirsti kelią kurtis naujoms.
Kai efektyviai valdyti daugiabučius taps neįmanoma, jų valdymą veikiausiai perims savivaldybės įmonės.
Vartotojų teisių gynėjai teigia, kad daugiabučių valdymo modeliu siekiama gyventojus atgrasyti nuo noro tvarkytis savarankiškai.
„Įstatymas parengtas visiškai nekompetentingai ir yra ydingas būsto savininkų ir daugiabučių namų priežiūros atžvilgiu. Toks ydingas, kad net negali būti svarstomas! Kol šiam paradui vadovaus R. Šveikauskas, nematome jokių perspektyvų tvariam dialogui. Esame įsitikinę, kad darbo grupių sudarymas tėra farsas – visų būsto rinkos dalyvių ir daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovų mulkinimas“, – teigė J. Antanaitis.
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka prisipažino: skaitant įstatymo projektą susidaro įspūdis, kad jį rengė visiškai apie daugiabučių namų valdymą nenutuokiantys asmenys.
„Jei jų tikslas yra sugriauti bendrijas, pasėti paniką tarp gyventojų ir atiduoti namų priežiūrą savivaldybės įmonėms ar draugų arba giminaičių bendrovėms, tada viskas kaip ir aišku“, – svarstė G. Komka.
Buvęs Seimo narys, o dabar daugiabučių bendrijos „Raitininkų 2 B“ pirmininkas Andrius Baranauskas, vertindamas parengtą įstatymo projektą, prisiminė šviesios atminties politinio veikėjo, ekonomikos ministro Juliaus Veselkos žodžius: „Kai Seimą pasiekdavo panašus įstatymas, jis sakydavo: net girtas indėnas tokio dokumento nepasirašys...“
Seimo Antikorupcijos komisija, išnagrinėjusi pateiktą įstatymo projektą, jo autoriams pateikė 96 pastabas. Būsto rūmų, bendrijų pirmininkų ir vartotojų teisių gynėjai pabrėžia, kad visas įstatymas yra vienas didelis nesąmonių rinkinys.
Pavyzdžiui, visuotinis gyventojų susirinkimas, dabar šaukiamas kartą per metus, turėtų rinktis keturis kartus ir tvirtinti ketvirtines ataskaitas. Praktika rodo, kad surinkti gyventojų kvorumą dažnai yra neįmanoma. Nepatvirtinus ataskaitų, išlaidų nebus galima priskaityti savininkams, todėl jas iš savo kišenės turės padengti bendrijos pirmininkas. Esant tokioms sąlygoms joks sveiko proto pirmininkas nesutiks imtis namo priežiūros ir rizikuoti savo asmeniniu turtu.
Visus remonto darbus, įskaitant ir smulkius, siūloma pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Tai apsunkins daugiabučių priežiūrą, nes perkant paslaugas per CPO gaištamas laikas – neretai pats procesas užtrunka mėnesį ir daugiau.
Projekte savivaldybėms siūloma suteikti teisę nušalinti privačias įmones nuo konkretaus namo administravimo ir uždrausti veiklą visame mieste vien gavus keletą skundų iš gyventojų. Tam tikrais atvejais siūloma panaikinti ir pačias butų savininkų bendrijas. Manoma, jog priėmus šią nuostatą atsirastų landų korupcijai. Mat nuobaudas gavę asmenys ar privačios įmonės galėtų bandyti problemas spręsti siūlydami valdininkams kyšius.
Bendrijų pirmininkai baiminasi, kad neprofesionaliai ir nekokybiškai parengtas įstatymas gali paralyžiuoti daugiabučių valdymą, apsunkinti pastatų remontą ir modernizavimą.
Bendriją pagal naująjį modelį bus galima steigti tik viename name, tai gali padidinti jos valdymo sąnaudas. Dabar viena bendrija gali valdyti keletą daugiabučių namų.
Daugiabučių savininkų bendrijų atstovai piktinasi, kad buldozeriu bandytas Seime prastumti Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų įstatymas rengtas slapta, nesitariant su visuomene.
Be to, Lietuvos būsto rūmai, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, vartotojų teisių gynėjai kreipėsi į aplinkos ministrą K. Mažeiką prašydami nušalinti ministerijos tarnautoją R. Šveikauską iš darbo grupės, svarstančios naują daugiabučių namų valdymo įstatymą. Būstų savininkų teises ginantys bendrijų pirmininkai įtaria, kad šis tarnautojas atstovauja tik siauros grupės interesams.
Kreipimosi autoriai mano, jog toks projektas, kokį siūlo keletas valdininkų, jei bus patvirtintas, sukeltų milžinišką žalą būstų savininkams. Neabejojama, kad tuomet daugiabučiai namai liktų be priežiūros, o pasekmės būtų neprognozuojamos.
