Verslo išlaidos reklamai šiemet bus didžiausios nuo 2008 m. ir šoktels aukštyn labiau nei per pastaruosius penkerius metus kartu sudėjus.
Per pirmus devynis šių metų mėnesius, reklamos stebėsenos paslaugų bendrovės TNS LT duomenimis, reklamos apimtis Lietuvoje augo 5,6 proc. Sparčiausiai, daugiau nei 40 proc., jos daugėjo lauke ir kine, tačiau pagal pajamas abu segmentai maži. Įdomiausios tendencijos fiksuotos televizijos ir interneto reklamos rinkoje. Reklaminius intarpus TV ekranuose šiemet matėme 7,4 proc. dažniau, o nuolat augusi interneto reklamos apimtis krito 8,4 proc.
IQ kalbinti ekspertai prognozuoja, kad visa rinka šiemet kils sparčiausiai nuo 2008-ųjų. Reklamos planavimo agentūros „Carat“ vadovė Rita Jermakaitė tikisi 6,1 proc. prieaugio. Žiniasklaidos planavimo įmonės „Inspired UM“ direktorius Vasaris Oržekauskas pateikė dar optimistiškesnę prognozę – apie 7 proc. Tiesa, didesnės plėtros tikėtasi ir pernai, tačiau kortas sumaišė dėl krizės Ukrainoje suprastėję verslo lūkesčiai.
Jei prognozės pasitvirtins, visa reklamos rinka šiemet galėtų siekti apie 106 mln. eurų – panašiai kaip 2005-aisiais. „Po krizės viskas stovėjo vietoje, tačiau pagerėję verslo lūkesčiai įmonėms leis didinti rinkodaros biudžetus, todėl spartesnis prieaugis išliks ir kitais metais“, – tvirtino V. Oržekauskas.
Agresyvūs komentarai dėl Lietuvai svarbių įvykių skaudžiai nurėžė rusiškų TV kanalų pajamas.
Tikimasi, kad kitąmet pastebimai daugės reklamos mobiliuosiuose įrenginiuose. „Interneto skverbtis naudojant kompiuterius stabilizavosi, o turinio pasiekiamumas per išmaniuosius įrenginius sparčiai didėja ir dabar pasiekia 32 proc. interneto auditorijos“, – kalbėjo „Carat“ vadovė R. Jermakaitė.
Dar intensyviau mobiliaisiais įrenginiais naudojasi socialinių tinklų vartotojai – pavyzdžiui, feisbuką kasdien atsiverčia 835 tūkst. žmonių, o 45 proc. iš jų tam naudoja išmaniuosius prietaisus. R. Jermakaitė atkreipė dėmesį į Estiją, kurioje auditorijos pasiekiamumas per mobiliuosius įrenginius nuo 2013 iki 2014 m. šoktelėjo dvigubai, iki 62 proc.: „Net jei Lietuvoje rezultatas neprilygs estiškajam, jis tikrai bus pastebimas, todėl reklama mobiliuosiuose įrenginiuose taps svarbia komunikacijos dalimi.“
LRT pyrago dalybos
Televizijai tenka apie 40 proc. viso reklamos biudžeto ir šie metai ypač sėkmingi dviem didžiausioms žaidėjoms – LNK ir TV3 grupėms. Nuo sausio 1 d. visuomeniniam transliuotojui uždraudus transliuoti reklamą, komercinės televizijos atsikratė gana stiprios konkurentės „LRT televizijos“, o dėl paaštrėjusios geopolitinės padėties užsakovai ėmė vengti Rusijos televizijos stotis „NTV Mir“, PBK ir REN TV mūsų šalies žiūrovams retransliuojančios BMA grupės paslaugų.
Ši neteko beveik penktadalio (23 proc.) auditorijos ir apie 40 proc. reklamos pajamų. Televizijos kanalai naudojasi padėtimi ir didina reklamos kainas: LNK 2016-aisiais, palyginti su 2014 m., eterio sekundes pardavinės 23,5 proc., o TV3 – 16,5 proc. brangiau. Sparčiausiai kilo ryte rodomos reklamos kaina.
Sumaištis internete
Nors, TNS LT duomenimis, reklama internete krito 8,4 proc., klystume teigdami, kad dėl to nukentėjo didžiausi interneto naujienų portalai. Delfi.lt valdančios „Ekspress Grupp“ veiklos rezultatų ataskaitoje rašoma, kad portalo pajamos augo 7 proc. „Europos krepšinio čempionatas, sėkmingai pradėti turinio rinkodaros projektai ir didesnė vaizdinio turinio paklausa padėjo didinti pardavimą“, – pabrėžė „Ekspress Grupp“.
„Inspired UM“ direktorius V. Oržekauskas pritarė, kad mažėjančias interneto reklamos pajamas atsveria vadinamieji rinkodaros projektai: „Žiniasklaidos priemonės apie tai daug nekalba, tačiau pajamos iš vadinamųjų projektų gali siekti trečdalį visų uždirbamų pinigų.“ Šie projektai gali būti vadinami įvairiai – nuo vis madingesnio tampančio „turinio rinkodaros“ termino iki laikraščių redakcijose jau seniai skambančio „reklaminio straipsnio“. Žurnalistikos žanrui artima reklama padeda kovoti su viena opiausių naujienų portalų problemų – reklamos skydelius blokuojančiomis programomis, kurias, skirtingų šaltinių vertinimu, yra įsidiegę arti pusės Lietuvos interneto vartotojų.
Rinkodaros projektai vienas problemas pašalina, bet sukuria kitų, pavyzdžiui, ištrina ribas tarp profesionalaus žurnalistinio turinio ir klientų interesams atstovaujančių tekstų. Žiniasklaidos rinka nesilaiko vienodų etikos standartų – vienos redakcijos atskiria reklaminį turinį, o kitos linkusios į didesnius ar mažesnius kompromisus.
Taip pat ne visi reklamdaviai paiso aukštų etikos normų. Nežymėto apmokėto turinio kartais pageidauja ministerijos ir kitos valstybės įstaigos. Tokiais atvejais klientas moka už projekto trukmę, o jam redakcijos suteikia įvairių su žurnalistikos etika prasilenkiančių teisių, pradedant galimybe žurnalistams nurodyti temas ir pašnekovus, baigiant leidimu publikuoti viešųjų ryšių specialistų parašytus tekstus. Tai ne tik interneto portalų nuodėmės – kai kurių spausdintų leidinių taip pat.
Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius atkreipė dėmesį, kad slėpdami reklamą užsakovai bando lengviau susikurti palankų įvaizdį: „Tai vis dėlto nėra tiesioginė reklama, ji įvardijama kaip bendradarbiavimas ar bendras žiniasklaidos ir reklamdavio projektas. Tai, kad reklaminis teksto pobūdis nežinomas, padidina žiūrovų, klausytojų ar skaitytojų skaičių ir dėmesį. Kartais turinį rengia žurnalistai, o kartais jį pateikia užsakovai. Ne visuomet toks turinys būna vienpusiškas, tačiau pasitaiko įvairių atvejų.“
