Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, birželio 20 d.


SOLIDARUMO MOKESTIS
Seimo BFK pritarė bankų solidarumo įnašui
BNS
Unsplash

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė Vyriausybės iniciatyvai įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą.

Prieš balsavo vienintelis Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas, kiti pritarė bendru sutarimu. Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti tokiai komiteto išvadai.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas esant „išskirtiniam kontekstui“.

„Apie masyvią sumą lėšų kalbame – 1-1,5 proc. BVP, kas sudaro pusę gynybos biudžeto“, – teigė LB atstovas.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovės Eivilės Čipkutės teigimu, įvedusi tokį mokestį valstybė teiktų neteisėtą pagalbą.

„Iškraipoma konkurencija tarp bankinio sektoriaus rinkos subjektų, nes įvestas rezidentų koeficientas ir „Revolut“ nemokės mokesčio ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą“, – komitete prieš balsavimą teigė E. Čipkutė.

Pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.

Anot finansų viceministro Gedimino Norkūno, įprastas naujų mokesčių atveju šešių mėnesių terminas netaikomas dėl išskirtinių aplinkybių, skatinančių tokį įnašą nustatyti, – geopolitinės situacijos.

Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo nėra teisingas.

„Rizikuojame šalies reputacija ir teisingumu, teisingos visiems mokesčių sistemos vardu, kuri Lietuvoje yra sukurta, vardan tam tikro pinigų kapšelio“, – komitete sakė V. Mitalas.

Pasak jo, ši rizika yra didesnė negu rezultatas valstybės biudžetui.

„Pelnas nėra nuodėmė. Yra sektorių, kurie pelningesni nei bankų sektorius. Tai (pelningumas – BNS) ne kriterijus mokėti solidarumo įnašą“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Laisvosios rinkos instituto atstovo Leonardo Marcinkevičiaus teigimu, valdžia turėtų atlikti įnašo ekonominio poveikio vertinimą.

G. Norkūnas tvirtino, kad tokia analizė nebūtina dėl trumpo įnašo galiojimo termino, bet poveikis bankų stabilumui, pasak jo, bus vertinamas.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.

Komitetas nepritarė opozicijos atstovų siūlymui dalį įnašo lėšų numatyti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.

Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.

Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.

Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

2023 04 26 11:11
Spausdinti