ELTASeimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai siūlo intensyvinti ukrainietiškų grūdų tranzitą Lietuvos teritorija – tam esą reikalingas žaliasis grūdų koridorius, Europos Sąjungos (ES) subdisijos jų transportavimui. Taip siūloma vykdyti intervencinius sukauptų grūdų pirkimus.
„Žaliasis koridorius – kad Ukrainoje pagaminama produkcija iškeliautų į pasaulį. Antras etapas – norint, kad grūdai keliautų ir būtų konkurencingi, reikia galvoti apie ES subsidijas transportui, nes kol šios prekės atkeliauja iki Lietuvos patiriami dideli kaštai.
Trečias dalykas – gali būti ir prevenciniai pirkimai. (...) Dabar kai kurios įmonės tą daro: tiesiog superka (grūdus – ELTA) ir jie yra saugomi. Tuo pat metu padedama žemdirbiams ir Ukrainos ekonomikai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje – po bendro komitetų susitikimo su Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovais – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Pasak Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovo V. Pranckiečio, be ES finansavimo gabenti grūdus per Lietuva nėra finansiškai naudinga.
„Be subsdijų gabenti neapsimoka ir neapsimokės, todėl tie grūdai ir nekeliavo visą pusmetį. Arba keliavo labai nežymiais kiekiais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Pranckietis.
Ukrainos grūdų tranzitas itin nuslopo Lenkijai ir dar kelioms regiono šalims sustabdžius ukrainietiškų grūdų importą, baiminantis grūdų kainų kritimo. V. Pranckiečio teigimu, pritaikius susitikime aptartas priemones, grūdų kainos nekristų, nebūtų pakenkta ir Lietuvos ūkininkams.
„Subsidijos transportui, internvenciniai pirkimai galėtų palaikyti ir kainos lygį čia Lietuvoje, nedempinguojant žemyn ir nekenkiant Lietuvos žemės ūkiui tokiais veiksmais“, – teigė V. Pranckietis.
Pasak jo, rugsėjo pabaigoje arba spalį turėtų vykti Ukrainos Rados, Lenkijos Seimo ir Lietuvos parlamento kaimo reikalų komitetų susitikimas, kuriame būtų aptartas grūdų tranzitas.
„Džiaugiuosi, kad pradedame klausimą konkretizuoti, įtraukdami ir ES. Nes tikrai turėtume išvengti tokių neramumų, kokie buvo Lenkijoje“, – dėstė V. Pranckietis.
Ukrainos žemės ūkio tarybos nariai: Ukraina negali išvežti 30 mln. tonų pertekliaus
Pirmadienį su parlamentarais susitiko Ukrainos žemės ūkio tarybos delegacija.
„Norime pardavinėti savo grūdus. Neprašome pinigų, tik padarykite sąlygas, kad galėtume parduoti, kad už tuos pinigus galėtume mokėti mokesčius kariuomenei, liaudžiai, žmonėms“, – po susitikimo sakė jos narys Sergejus Šarapovas.
Tarybos pirmininkas Andrejus Dykunas teigė, kad Ukrainos grūdai itin stringa pasienyje su Lenkija.
Jis antrino, kad logistikos įmonėms būtinos subsidijos, nes tik tuomet vykdyti grūdų tranzitą joms būtų ekonomiškai naudinga.
„Labai gaila, tačiau šiandien Ukrainos grūdai vos kerta sieną su Lenkija, Lenkijoje trūksta inspektorių, visa logistika vyksta labai ilgai. Norime, kad grūdai galėtų tiesiogiai pasiekti Lietuvos, Vokietijos uostus“, – žurnalistams sakė A. Dykunas.
„Galėtume vežti 2 mln. tonų, bet vežame tik 500–600 tūkst. tonų“, – pabrėžė Ukrainos ūkininkų atstovas.
Ukrainos žemės ūkio tarybos narys Kornelis Hendrikas Huizinga pabrėžė, kad 90 proc. eksportui gaminamų grūdų keliaudavo per Odesos uostą. Jam užsidarius, teigė K. Huizinga, gabenimas alternatyviais maršutais pabrango apie 50–70 JAV dolerių už toną.
„lšvežame per Dunojų, šiek tiek vagonais, šiek tiek autotransportu. Tai mums yra papildomi 50–70 dolerių per toną, kuriuos išleidžiame eksportui. Juos turime atimti nuo bendros kainos. Šiuo metu mokame maždaug 100 eurų už grūdų toną (...) anksčiau kaina buvo 150–160“, – spaudos konferencijoje sakė K. Huizinga, pridūręs, jog visi ukrainiečių ūkininkai per sezoną dėl išaugusių transporto kaštų patiria apie 10 mlrd. dolerių nuostolį.
„Mums reikia įvairių laikinų sprendimų, kad išgyventume“, – akcentavo jis.
A. Dykunas dar pridūrė, jog šį sezoną Ukraina negalės išvežti apie 30 mln. grūdų pertekliaus.
Jis pabrėžė, kad supirkus derlių būtų suvaldytos ir grūdų kainos rinkoje.
„Net pasitelkus Dunojaus uostus, didelė dalis tų grūdų liktų pas mus. Reiškia, jog šie grūdai bus itin pigūs ir tai iškreiptų rinkos kainą. Mūsų sprendimas tam būtų intervenciniai pirkimai – grūdų užpirkimas ir laikymas sandėliuose Ukrainoje“, – dėstė A. Dykunas.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.
Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.
Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą.
Visgi, pasak K. Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.
Tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uostas teigia esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris praėjusią savaitę pasiūlė optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.
