FreepikSeimui pristatomas 2024 metų valstybės biudžeto projektas. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kitais metais šalies ekonomika augs, smuks infliacija, didės pensijos, atlyginimai ir žmonių perkamoji galia.
„Po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 metų valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti šalies ekonomikos augimą“, – parlamentarams antradienį teigė G. Skaistė.
G.Skaistė pabrėžė, kad vienas esminių kriterijų, kuriuo buvo remtasi formuojant biudžetą, – 2024 metais grįžtama prie fiskalinės drausmės.
„Tai reiškia, kad turime laikytis Mastrichto kriterijų. Vienas iš jų, turbūt esminis mūsų situacijoje, yra poreikis neperžengti 3 proc. biudžeto deficito rodiklio. Jo reikia neperžengti ne tiktai faktiškai, kai baigsis 2024 metai ir matysime realų faktą, bet taip pat ir formuojant valstybės biudžeto projektą, tai yra šiuo metu“, – tvirtino finansų ministrė.
„Šios kadencijos metu mes nuosekliai išskirdavome tuos pačius prioritetus – žmonių pajamų augimą, aukštą pridėtinę vertę skatinančių investicijų skatinimą bei šalies saugumo stiprinimą ir, man atrodo, tai, kad nesiblaškėme, duoda vaisių“, – pridūrė ji.
Pasak G. Skaistės, krašto apsaugos finansavimas nuo kadencijos pradžios išaugo du kartus – nuo vieno iki dviejų milijardų eurų, ženkliai padidintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, pensijos.
„2024 metais tikimės, kad ekonomika augs, ir augimas sudarys 1,7 proc. BVP, tuo tarpu infliacija sulėtės, kitais metais prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija sieks 2,9 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas turėtų sudaryti apie 6,5 proc.“, – kalbėjo ministrė.
Daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
G. Skaistės teigimu, 10 proc. iki 924 eurų padidinus minimalią algą (MMA) ir 20 proc. iki 747 eurų. neapmokestinamąsias pajamas (NPD) gyventojai, uždirbantys minimalią algą, į rankas gaus per 75 eurus daugiau.
NPD didinimą pajustų 811 tūkst. žmonių, kurių atlyginimas yra iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio.
Vidutinė senatvės pensija kitais metais augs 70 eurų – nuo 574 eurų iki 644 eurų, o pensijų padidėjimą, pasak ministės, pajaus 623,5 tūkst. pensininkų.
Kultūros ir meno darbuotojams bei statutiniams pareigūnams nuo sausio atlyginimai turėtų didėti vidutiniškai 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais. Kur kas didesnis atlyginimų kilimas numatytas mokytojams – vidutiniškai 276 eurais, o gydytojams – 259 eurais.
Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.
2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc. iki 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 7,9 proc. iki 20,5 mlrd. eurų. Numatomas deficitas bus didesnis nei šiemet – 2,9 proc. BVP. Valdžios skola sieks 39,8 proc. BVP.
Didžiąją planuojamų pajamų dalį (39,1 proc.) sudaro pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukos, 14,5 proc. – Europos Sąjungos ir kita finansinė parama, gyventojų pajamų mokestis – beveik 17 proc., akcizai bei pelno mokestis – apie 11 proc.
G. Skaistės teigimu, įtakos valstybės biudžeto pajamoms turės ir anksčiau Seimo priimtas sprendimas nepratęsti PVM lengvatos restoranams, dėl ko biudžetas gaus papildomai 170 mln. eurų pajamų, vadinamasis „žaliųjų akcizų“ įstatymas (63 mln. eurų), taip pat trimetis akcizų planas, pagal kurį alkoholio ir tabako akcizai didės (43 mln. eurų), taip pat laikinasis bankų solidarumo įnašas (280 mln. eurų).
„Vadinasi, kad perskirstymo lygis, kurį turėjome praėjusiais metais, buvo 32,1 proc., 2024 metais perskirstymas, planuojame, kad bus 33 proc. Tokiu atveju matome, kad sprendimai leidžia turėti šiek tiek erdvės priimant kitus sprendimus, tarkime, neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą, kuris mažina valstybės biudžeto pajamas pakankamai ženkliai“, – teigė G. Skaistė.
Prezidentas siūlo papildomą NPD vaikams, daugiau skolintis krašto gynybai
Prezidentas Gitanas Nausėda kartoja siūlysiantis įvesti papildomą NPD vaikus auginantiems tėvams.
„Mes norime, kad papildomai būtų sudarytos galimybės pasinaudoti NPD padidinimu toms šeimoms arba tiems žmonėms, kurie dirba. Kurie dirba – aš pabrėžiu būtent šitą žodį, nes dirbantiems žmonėms reikia paspirties ir motyvacijos, kad jie norėtų būti darbo rinkoje, o ne tik gauti pašalpas ar kitas kompensacijas“, – TV3 žinioms Telšiuose antradienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat ragina ieškoti papildomo finansavimo keliams, papildomų lėšų paimant iš didėsiančio kelių naudotojo mokesčio.
„Visuose regionuose girdžiu tą patį – kelių būklė yra tragiška. Ir jeigu nieko nedarysime arba numatysime lėšas, tiesiog šaukšteliu įmesime kažkiek pinigų, mūsų keliai toliau degraduos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Be to, jis siūlo papildomai skolintis gynybai, kad išlaidos jai pasiektų 3 proc. BVP.
„Turime ambicingų užmojų, įsipareigojimų savo sąjungininkams, kurie, konkrečiai Vokietija, yra numačiusi čia atsiųsti savo brigadą nuolatiniu pagrindu. Jeigu kiti rūpinasi mūsų saugumu, būtų tiesiog nedovanotina nedaryti žingsnių patiems pasirūpinti ir padaryti tuos darbus, kurių iš mūsų laukia sąjungininkai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindiniai biudžeto projekto prioritetai – švietimas ir gynyba, o erdvės pakeitimams yra nedaug, nes Lietuva priartėjusi yra Mastrichto kriterijaus – kitąmet vėl pradeda galioti europinės fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. BVP.
2024 metų biudžetą valdantieji vadina realistiniu, sudarytu pagal valstybės galimybes, opozicija sako, kad planas yra rinkiminis, pernelyg optimistinis ir be ateities, o taip pat įspėja, kad Vyriausybė nusiteikusi palikti „sudėtingą situaciją“, kurią reikės spręsti ir viešuosius finansus suvaldyti kitai Vyriausybei.
Lapkričio 14-ąją numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-ąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.
