Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad šiais ir kitais metais visų ES valstybių ūkis augs, tačiau kukliai.
Paskelbdama žiemos prognozę EK tikisi, kad euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2017 m. augs 1,6 proc., o 2018 m. – 1,8 proc. Tai yra šiek tiek daugiau, nei numatyta rudens prognozėje (2017 m. – 1,5 proc., 2018 m. – 1,7 proc.), ir grindžiama geresniais antrojo 2016 m. pusmečio rezultatais ir pakankamai gera 2017 m. pradžia.
Tačiau šias perspektyvas gaubia didesnis, nei įprasta, netikrumas. Kol kas neaiškūs naujosios JAV administracijos ketinimai svarbiausiose politikos srityse, taip pat su šiais metais įvairiose Europos šalyse vyksiančiais rinkimais ir artėjančiomis derybomis su Jungtine Karalyste.
Privatusis vartojimas tebėra varomoji ekonomikos atsigavimo jėga.
Realusis BVP euro zonoje augo 15 ketvirčių iš eilės, užimtumas sparčiai didėja, o nedarbas toliau mažėja, nors ir išlieka didesnis nei prieš krizę. Privatusis vartojimas tebėra varomoji ekonomikos atsigavimo jėga. Investicijos toliau auga, tačiau vis dar vangiai.
EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis pripažino, kad siekiant, jog šiais neramiais laikais Europos ekonomika išliktų stabili ir pajėgi prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, būtinos nuolatinės struktūrinės reformos.
„Reikia skirti daug dėmesio integraciniam augimui, kad atsigavimo naudą pajustų visi. Infliacijai didėjant negalime tikėtis, kad dabartinių pinigų politikos priemonių poveikis tęsis amžinai. Todėl šalys, turinčios didelį deficitą ir skolą, turėtų toliau juos mažinti, kad taptų atsparesnės ekonominiams sukrėtimams“, – sakė V. Dombrovskis.
Prognozė Lietuvai
Numatoma, kad Lietuvoje 2016 m. 2,2 proc. siekęs realaus BVP prieaugis dėl investicijų ir eksporto 2017 m. padidės iki 2,9 proc., o 2018 m. sieks 2,8 proc.
Šiemet ir kitąmet turėtų sulėtėti vartojimo apsukos, nes gyventojų pajamas mažins didėjanti infliacija. Taip pat prognozuojama, kad gerokai sumažės užimtumo augimas (nuo 1,8 proc. 2016 m. iki 0,5 proc. 2017 m. ir 0,1 proc. 2018 m.), – darbo pasiūla jau beveik pasiekė savo aukščiausią tašką.
Valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. dėl struktūrinių reformų turėtų didėti.
