FotobankasDėl koronaviruso protrūkio Kinijos ekonomikos augimas neabejotinai sulėtės, o Lietuvoje tai labiausiai pajus nuo Kinijoje gaminamų detalių priklausančios įmonės, teigia ekonomistai.
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, kol kas situacija Kinijoje didžiausią įtaką turi jos pačios ekonomikai – šalies ūkis šiemet neišvengiamai augs lėčiau, nei prognozuota, tačiau jei padėtis negerės, stringančios įvairių prekių ir dalių tiekimo logistikos grandinės ilgainiui paveiks ir Lietuvą.
„Kai kurios Kinijos gamyklos, tarp jų ir gaminančios, pavyzdžiui, telekomunikacijų įrangą, iki vasario pirmos dekados pabaigos yra pristabdžiusios savo darbą, todėl norisi tikėtis, kad viruso plėtros mastas ims lėtėti ir tos gamyklos sugrįš į normalų darbo režimą arba bent jau jų veikla nebus dar labiau stabdoma. Priešingu atveju daugės tiekimo grandinių sutrikimų, tai gali paveikti ir Europą bei Lietuvą, ir tai būtų labai negerai“, – sakė T. Povilauskas.
Nafta pinga
Jo teigimu, visa tai pirmiausia atsispindi žaliavų rinkoje, kur pastaruoju metu pastebimai smuko Kinijos dideliais kiekiais importuojamos naftos ir vario kainos.
„Viešojoje erdvėje žaliavų rinkos naujienos nėra labai matomos, tačiau, pavyzdžiui, „Brent“ nafta jau kainuoja kiek mažiau kaip 55 JAV dolerius – 15 dolerių pigiau nei šių metų pradžioje, kai jos kaina buvo išaugusi po Soleimani (įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani – BNS) nužudymo. Tai rodo, kad Kinijos naftos pirkimai ir jos suvartojimas yra sumenkę, transporto sektorius labai sulėtėjęs, mažesnė pramonės gamybos ir elektros suvartojimo apimtis“, – aiškino T. Povilauskas.
Anot jo, dėl tokių tendencijų Lietuvos gyventojai artimiausiu metu gali tikėtis mažesnių degalų kainų – „Orlen Lietuvos“ didmeninės kainos jau sumenko, ir tik laiko klausimas, kada pokytį pamatysime degalinėse.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas taip pat tvirtina, kad dėl viruso keliamos grėsmės Kinijos ekonomika augs lėčiau, o Lietuvoje tai labiausiai pajus iš Kinijos komplektuojamąsias detales importuojančios bendrovės.
„Nemažai Lietuvos įmonių yra priklausomos nuo Kinijoje gaminamų komponentų, kurių importo kaina tiek dėl logistikos problemų, tiek dėl sutrikusios gamybos jau yra išaugusi. Tai didins Lietuvoje gaminamų prekių kainą, o mūsų eksporto kainos dėl lėčiau augančios ES ekonomikos mažėja, todėl yra rizika, kad kai kurie eksporto užsakymai Europoje labai trumpą laiką taps nerentabilūs ir mūsų gamintojai turės jų kuriam laikui atsisakyti“, – sakė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, koronaviruso protrūkis taip pat mažina vidaus vartojimą Kinijos rinkoje, todėl problemų patirs ir į šią šalį eksportuojančios įmonės, tačiau tokių Lietuvoje nedaug.
„Tai daugiau gali paveikti Lietuvos eksporto į kitas ES šalis rodiklius. Lėčiau augant Kinijos ekonomikai europiečiams bus sunkiau gauti eksporto užsakymų šioje šalyje, todėl didės konkurencija ir atitinkamai mažės kainos ES rinkoje“, – tvirtino A. Izgorodinas.
„Kaip ten būtų, net ir sulėtėjęs Kinijos ekonomikos augimas turėtų siekti apie 5 proc., vartojimas ir paklausa bus, todėl svyravimai bus nedidi ir trumpalaikiai, jų įtaką pajus ne atskiri ekonomikos sektoriai, o daugiau pavienės įmonės“, – pridūrė jis.
T. Povilauskas taip pat pabrėžė, kad situacija Kinijoje neigiamos įtakos turi ir turizmo sektoriui.
„Lietuvoje lankytojų iš Kinijos, kurie yra vieni daugiausia išlaidaujančių turistų, srautas nėra didelis, bet Vakarų Europoje pirmas pusmetis į turizmą orientuotiems verslas bus tikrai niūrus. Nors eiliniam lietuviui, ketinančiam keliauti į Londoną, Romą ar Paryžių, galbūt dėl to pavyks šiek tiek sutaupyti“, – sakė SEB ekonomistas.
Jis neatmetė galimybės, kad, siekdama pažaboti viruso plitimą, Kinija kuriam laikui gali pristabdyti ambicingus plėtros planus užsienio rinkose.
„Pačios Kinijos, jos valdančiojo elito, dėmesys bent jau trumpuoju laikotarpiu bus nukreiptas į situacijos šalies viduje suvaldymą ir normalizavimą, o ne ekspansiją užsienyje. Žinoma, šiuo metu jau įgyvendinami projektai turėtų būti tęsiami, tačiau nauji įsigijimai ir planai kuriam laikui gali būti pristabdyti“, – teigė T. Povilauskas.
„Maxima“ nesijaudina
Vieno didžiausių šalies prekybos tinklų „Maxima LT“, kuris nemažą dalį vartojimo prekių atsigabena iš Kinijos, atstovė Ernesta Dapkienė teigė, kad padėtis Kinijoje dėl ilgų logistikos procesų tinklui artimiausiais mėnesiais įtakos neturės.
„Mums skirtos prekės iš Kinijos gabenamos jūrų transportu, todėl visas procesas trunka ne mažiau kaip devynis mėnesius, ir šiuo metu situacija Kinijoje mums jokios įtakos negali turėti“, – sakė E. Dapkienė.
Pasak jos, Kinijoje pagamintos prekės sudaro 7–8 proc. bendros prekybos tinklų „Maxima LT“ pramonės prekių apyvartos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
