Žygimantas Gedvila/BNSLietuvos bankas (LB) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir mano, kad jis sieks 2,1 proc. Kitąmet prognozuojamas 0,9 proc. BVP augimas – 2,5 punkto lėtesnis, nei manyta birželį.
LB teigimu, šių metų BVP prognozė nekeičiama, nes suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja kur kas geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai.
„Šių metų pirmojo pusmečio augimas buvo šiek tiek geresnis nei tikėjomės, bet antras metų pusmetis bus šiek tiek prastesnis ir tai veikia kaip vienas kitą kompensuojantys veiksniai. Kitų metų prognozė bloginama (...) Tai daugiausiai susiję su prastesne namų ūkio vartojimo raida“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.
Visgi vyraujant neapibrėžtumui dėl energijos išteklių ir esant aukštai infliacijai, lėtėja pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kartu ir Lietuvos ekonomikos augimas.
„Pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tai atsilieps ir Lietuvos eksportuojamų prekių ir paslaugų paklausai, ji augs lėčiau. Vartotojų ir verslo nuotaikos niaukiasi ir pasirodo pirmieji pramonės ir mažmeninės prekybos apimčių mažėjimo ženklai“, – teigė G. Šimkus.
Prognozuojama, kad metinė infliacija šiemet sieks 18,3 proc., tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet rodiklis turėtų siekti 8,4 proc. Šiemet birželį bankas prognozavo, kad infliacija atitinkamai augs 15,2 ir 4,6 procento.
„Infliacija pastaruoju metu nors ir slopsta, ji išliks pakankamai aukšta“, – teigė LB vadovas.
LB skaičiuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 12,7 proc., o 2023 metais – 8,7 proc., jei minimali alga kitais metais būtų didinama 15 proc., kaip siūlo Vyriausybė.
Tuo metu nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 6,3 proc., o 2023 metais – 7,1 procento.
G. Šimkus pastebi, kad įkarštis darbo rinkoje vis dar yra didelis, anot jo, didelę darbuotojų paklausą rodo ir augantis užimtumas, kuris itin sparčiai didėjo pastaruoju metu.
„Prie to gerokai prisidėjo pozityvi migracija, karo pabėgėlių iš Ukrainos įsitraukimas į mūsų darbo rinką“, – teigė LB vadovas.
Pasak jos, vis tik paskutiniai trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad užimtųjų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, nors antrąjį ketvirtį buvo sparčiausias nuo šių duomenų skaičiavimo pradžios.
„Tokia įtampa darbo rinkoje turi įtakos darbo užmokesčio augimo dinamikai. Nors ir atlyginimų augimo spurtas antrą ketvirtį dar buvo matomas, bet matomi ir pirmieji lėtėjimo ženklai, augančios energijos sąnaudos, didėjanti prekių ir paslaugų savikaina pradeda riboti įmonių galimybes sparčiau kelti atlyginimus“, – teigė G. Šimkus.
