E. LabanauskasŠvedai, garsėjantys savo racionalumu, niekaip negali suprasti, kodėl jų pasiekti laimėjimai kovoje su rūkymu, nesulaukia teigiamos reakcijos ar net atvirkščiai – tai vis dar tabu likusiai Europai.
Prieš maždaug šešerius metų, kai Vytenis Andriukaitis buvo Europos sveikatos komisaru, Patrikas Strömeris, iš Švedijos maisto įmonių federacijos „Livsmedelsföretagen“, dalyvavo viešame susitikime su juo ir per klausimų-atsakymų sesiją atsistojo salėje bei paklausė: „Pone, komisare, turiu jums tris klausimus: kokia yra šalis, kur snusas yra leidžiamas? Kuri šalis turi mažiausiai rūkorių? Ir kokia jūsų išvada iš atsakymų į šiuos du klausimus?“
„Atspėkite, ką jis atsakė: „Kolumbas (Christopher Columbus – IQ past.) turėjo niekada neatrasti Amerikos“, – su šypsena prisiminė vyras. Jis neslepia, kad yra lobistas, kuris pasisako už šiuo metu ES draudžiamo snuso plėtrą.
„Aš snuso lobistas. Manau, kad negėda ir reikia prisipažinti, kas išties esi. Įdomiausia, kad praėjusiame šimtmetyje cigarečių gamintojai melavo dėl jų keliamos rizikos, o šiame amžiuje aš privalau vadovautis tiesa, o oponentai, siekiantys didesnės tabako kontrolės, neatrodo jautrūs pateikdami faktus“, – sakė jis, pokalbio metu pasikeitęs kelis snusus.
Gili Švedijos tradicija
Snusas – tai sumaltas tabakas sumaišytas su vandeniu, druska ir įvairiais aromatais, vartojamas burnoje tarp viršutinės lūpos ir dantų.
„Tai sena tradicija Švedijoje, daugiau nei du šimtai metų“, – teigė P. Strömeris.
Jo žodžiai kelia mažai abejonių. Vienoje iš Stokholmo, dar vadinamo šiaurės Venecija, salų veikia toli už šalies ribų žinomas etnografinis muziejus „Skansen“. Kaip pasakoja patys švedai, jie kelis kartus per metus užsuka į ten vykstančias tautines šventes, nuolat veda savo vaikus, kad šie pamatytų, kaip XIX a. gyveno jų protėviai, šiaurinės samių gentys, kokios tradicijos ir papročiai vyravo.
E. LabanauskasĮdomiausia, kad tik praėjus pro „Skansen“ vartus pasitinka dailus pastatas, kuriame įsikūręs ne kas kitas, o Snuso muziejus. Ten galima išvysti gyvus tabako augalus; senoviniais rūbais aprengti manekenai iliustruoja, kaip buvo apdirbamas tabakas ir stovi įrenginiai, kuriais buvo daromas snusas.
Pasak gidės Alexandros, 1601 m. oficialiai pirmą kartą užfiksuota, kad Švedijoje auginamas tabakas. 1728 m. karalius Frederikas I-asis įsakė visiems Švedijoje auginti tabaką, kad šalis taptų autonomiška. Kiekvienas žemės lopinėlį turintis namų ūkis buvo skatinamas auginti tabaką savo reikmėms, sakoma karaliaus įsakyme.
Gidė, rodydama į prabangias tabokines, pasakojo toliau: iš pradžių, kaip ir daugelyje Europos šalių tabakas buvo uostomas, o XIX a., ypač tarp žemesnio sluoksnio atstovų, darbininkų, paplito švediškas produktas snusas.
„Tai tam tikras malonumas kasdien sunkiai dirbantiems žmonėms“, – vėliau kalbėjo P. Strömeris.
Po Pirmojo pasaulinio karo snuso vartojimas buvo didžiausias kada nors istorijoje, bet po Antrojo pasaulinio karo dėl JAV kultūros, Holivudo, dauguma švedų perėjo prie cigarečių.
„Septintame dešimtmetyje beveik 50 proc. visų vyrų Švedijoje rūkė“, – teigė P. Strömeris.
„Laisva nuo rūkymo“ šalis
Tačiau didėjant susirūpinimui dėl cigarečių keliamos žalos sveikatai, švedai ėmė grįžti prie tradicijų ir 2020 m. snuso vartojimas pralenkė cigarečių vartojimą tarp vyrų. Šiuo metu Švedijoje kasdien rūko apie 5 proc. gyventojų, o tai yra riba, rodanti, kad šalį gali vadinti „laisva nuo rūkymo“. Tuo metu ES užsibrėžusi tikslą tik iki 2040 m. užauginti „kartą be tabako“, pagal kurį rūkytų mažiau nei 5 proc. bloko gyventojų, bet šiuo metu beveik ketvirtadalis (24 proc.) ES gyventojų rūko.
„Švedija atitinka Europos šalių vidurkį tiek pagal tabako vartojimą, tiek pagal jo reguliavimo griežtumą“, – rodydamas statistinius duomenis Snuso muziejuje teigė Patrikas Hidingssonas, „Swedish Match AB“ komunikacijos ir viešųjų reikalų viceprezidentas.
Pagal 2021 m. duomenis tabako produktus (cigaretes, snusą, el. cigaretes) Švedijoje kasdien vartojo 20 proc. Pavyzdžiui, Lietuvoje – 27 proc., daugiausia – Graikijoje (42 proc.), mažiausia – Nyderlanduose (10 proc.). Tų pačių metų duomenimis, Švedijoje rūkė apie 5 proc. žmonių kasdien, Lietuvoje – 28 proc. (daugiausia Graikijoje – 42 proc.).
„Devintame dešimtmetyje Švedija buvo normali šalis – rūkė daugiau vyrų, nei moterų. Per snuso maišelius ateinančiais 15 metų tiek vyrai, tiek moterys metė rūkymą. Įdomiausia, kad vyrai penkis kartus daugiau metė rūkyti nei moterys, – pastebėjo P. Strömeris. – Įrodykite, kad klystu, bet manau, kad snusas buvo to priežastis.“
E. LabanauskasIšpopuliarėjus snusui, Švedijoje ženkliai sumažėjo ne tik plaučių vėžio, bet ir burnos bei kitų vėžinių susirgimų atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos 2020 m. duomenimis, Švedijoje 100 tūkst. vyrų tenka mažiau nei 30 vėžio (plaučių, burnos, stemplės, pilvo) susirgimo atvejų, ES vidurkis – apie 65 atvejai.
Pats snusas dar 1992 m. buvo uždraustas ES, tačiau stojant į bloką Švedija išsikovojo išimtį.
„Jei Švedijoje tai būtų uždrausta, stojimo į ES referendume švedai būtų balsavę kitaip“, – kalbėjo P. Strömeris ir pridūrė, kad argumentas buvo ne tai, kad snusas mažiau kenkia sveikatai, o tai, jog tai yra Švedijos tradicija, istorija ir kultūra.
Turėtų būti pavyzdys
Švedijos iki šiol snusas ir ne per seniausiai atsiradę nikotino maišeliai reguliuojami kaip maisto produktas. Didžiuosiuose miestuose veikia net šių produktų atskiros parduotuvėlės-kavinės, kur galima ne tik įsigyti įvairiausių jų rūšių, bet ir patiems susikurti sau norimą skonį.
Švedams nesuprantama, kodėl ši jų snuso tradicija, kuri kaip rodo duomenys ne taip kenkia sveikatai, kaip cigaretės, draudžiama kitose ES šalyse (nikotino maišeliai – naujas produktas, todėl nėra bendro ES reguliavimo ir kiekviena šalis savarankiškai sprendžia (Lietuvoje – nelegalu).
Tai kaip drausti vokišką alų, bet leisti pardavinėti bet kokį kitą alkoholį. (...)Kodėl taisyklių nustatytojai saugo cigarečių vartojimą?
„Tai kaip drausti vokišką alų, bet leisti pardavinėti bet kokį kitą alkoholį“, – teigė P. Hidingssonas ir vėliau pridūrė: „Kodėl taisyklių nustatytojai saugo cigarečių vartojimą?“
Panašiai kalbėjo ir P. Strömeris. Jo teigimu, dabar Švedijoje egzistuoja net dvi nerūkančios kartos: 16–29 metų ir 30–44 metų. Abiejuose ženkliai mažiau nei penki procentai rūko tiek moterų, tiek vyrų.
„Dabar žinoma, kiek žmonių suserga plaučiu vėžiu, kur snusas leidžiamas, ir kiek žmonių suserga vėžiu, kur jis draudžiamas. Po trisdešimties metų mes žinome rezultatą, – aiškino jis. – Vienintelis paaiškinimas, kad snusas pakeitė rūkymą Švedijoje ir sąlygojo geresnę viešosios sveikatos būklę.“
P. Strömeris mano, kad tie, kurie pasisako už dar didesnį tabako politikos sugriežtinimą ir snuso bei kitų alternatyvių produktų draudimus, atmeta moksliškai įrodytus faktus.
„Jie sako, kad siekia politikos, kuri nurodytų, jog visi produktai vienodai kenkia sveikatai. Bet tai netiesa, tai melas. Negalima sakyti, kad toks pat poveikis sveikatai, jei naudoji snusą ir jie rūkai cigaretes“, – aiškino jis. Pasak jo, Švedija turėtų būti pagrindinis pavyzdys Europos šalims.
„Ši taktika nesuveiks“
Šiuo metu Europos Komisijoje įstrigo Tabako direktyvos atnaujinimas, nors ES pirmininkaujanti Lenkija spaudžia pradėti diskusijas dėl alternatyvių tabako gaminių apmokestinimo.
„Nemanau, kad jie gali uždrausti tabako snusą, nes tai susitarimo dalis. Bet jei bus uždrausti nikotino maišeliai ES lygiu – tikiuosi, kad švedų europarlamentarai ir Švedijos vyriausybė pasipriešins“, – į klausimą dėl Briuselio galimų veiksmų atsakė P. Strömeris.
Pasak jo, mokslinės studijos rodo, kad 25–35 proc. jaunų žmonių, kurie naudoja alternatyvius tabako produktus, pereis prie cigarečių, jei šie bus uždrausti.
Kiekviena rinka, kurioje yra pasirinkimas, alternatyva cigaretėms, mažiau žmonių rūkys. Tačiau jei bandoma sakyti, kad rūkoriai yra blogi žmonės, kad jie nevykėliai, kad idiotai… ši taktika nesuveiks.
„Kiekviena rinka, kurioje yra pasirinkimas, alternatyva cigaretėms, mažiau žmonių rūkys. Tačiau jei bandoma sakyti, kad rūkoriai yra blogi žmonės, kad jie nevykėliai, kad idiotai… ši taktika nesuveiks“, – prognozavo jis.
Švedija ne tik skirtingai ženklina tabako gaminius, bet ir taiko skirtingą akcizų politiką, kuri nulemia galutinę produkto kainą. Snuso dėžutė kainuoja 45–60 kronų (4,2–5,5 euro), nikotino maišelių – apie 40 kronų (3,7 euro), kaitinamo tabako pakelis – 60 kronų (5,5 euro), o populiarių cigarečių pakelio kaina – 86 kronų (7,9 euro).
„Jei nuolat girdi, kad tiek nikotino maišeliai, tiek cigaretės yra blogai, kodėl tuomet turėtum nerūkyti? Tai reiškia, kad žaidžiama su jaunų žmonių sveikata ir kartu jiems nesakoma tiesos“, – teigė P. Strömeris.
