UnsplashLaikotarpiu tarp dviejų karantinų – trečiąjį šių metų ketvirtį – vėl augo ir darbuotojų skaičius, ir vidutinės darbo pajamos, teigia „Sodra“. Ji taip pat pastebi, jog pandemija turėjo didesnį poveikį moterims.
„Panašu, kad pasibaigęs karantinas ir prasidėjusi vasara leido didinti darbo pajamų apimtis ir trečiąjį ketvirtį dėl to pajamų augimas vėl grįžo į tą lygį, kurį matėme pradžioje. Pirmasis karantinas tik pristabdė pajamų augimą antrąjį ketvirtį, o trečiąjį dirbantiems visą mėnesį pajamos ir toliau augo, kaip ir metų pradžioje“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį ketvirtį siekė 1411 eurų iki mokesčių ir 900 eurų „į rankas“ – 11 proc. daugiau nei prieš metus.
Vidutinės pajamos trečiąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų.
K. Zitikytė pabrėžia, jog pajamų augimą trečiąjį ketvirtį reikia vertinti atsargiai, nes apdraustųjų skaičius dar vis negrįžo į praėjusių metų lygį ir yra 1,9 proc. mažesnis nei pernai.
Tuo metu nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus išaugo nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė išmoka į rankas siekė 356 eurus.
Didesnis smūgis – moterims
K. Zitikytė pastebi, jog koronaviruso krizė gali turėti didesnį neigiamą poveikį moterims. Anot jos, trečiąjį ketvirtį vyrų bedarbių skaičius išaugo 42 proc., tuo metu moterų – 70 proc. Be to, nuo metų pradžios iki rugsėjo moterų atleista 3,6 tūkst. daugiau negu priimta, tuo metu vyrų – 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.
„Sektoriuose, kuriuos labiau paveikė karantinas, moterų dirba daugiau. Daugiausiai atleista kelionių palydovų, kelionių konsultantų, viešbučių administratorių, virėjų, kur dirbančiųjų moterų dalis neretai siekia 70 procentų“, – sakė K. Zitikytė.
Analitikės teigimu, įtakos turi ir tai, kad didžiausia dalis moterų dirba ten, kur Covid-19 viruso grėsmė yra didžiausia – sveikatos priežiūros įstaigose.
Be to, kai pavasarį buvo mokamos ligos išmokos tėvams, kurie namuose prižiūrėjo vaikus – daugiau nei du trečdaliai jų buvo moterys.
Atidėta apie 130 mln. eurų įsipareigojimų „Sodrai“
„Sodros“ duomenimis, apgyvendinimo įmonių darbuotojų skaičius rugsėjį, palyginti su sausiu, smuko 16 proc., baldų gamybos ir prekybos – 19 proc., kelionių agentūrų – 23 proc., draudimo ir brokerių įmonių – 16 procentų.
Socialinio draudimo įmokos atidėtos 388 maitinimo (daugiau nei 6 mln. eurų), 366 transporto įmonėms (6,6 mln. eurų), 157 automobilių remonto (1,4 mln. eurų), 153 maitinimo ir gėrimų teikimo (1,6 mln. eurų), 93 apgyvendinimo įmonėms (2,6 mln. eurų) bei 68 drabužių parduotuvėms (per 2 mln. eurų).
Iš viso po pirmojo karantino 7,4 tūkst. įmonėms ir savarankiškai dirbantiems gyventojams atidėta apie 130 mln. eurų įsipareigojimų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
