ScanpixKompanijos „SpaceX“ raketos su dviem NASA astronautais startu trečiadienį turi prasidėti nauja pilotuojamų kosminių skrydžių era.
Pilotuojami kosminiai skrydžiai jau šeši dešimtmečiai simbolizuoja vos keleto valstybių galią, kurios Jungtinės Valstijos savo teritorijoje neturėjo pastaruosius devynerius metus.
Jei oro sąlygos pagerės, 16 val. 33 min. vietos (23 val. 33 min. Lietuvos) laiku „SpaceX“ raketa su naująja kapsule „Crew Dragon“ pakils iš Kennedy kosminio centro starto aikštelės 39A. Iš tos pačios aikštelės istoriniam skrydžiui į Mėnulį pakilo Neilas Armstrongas ir jo „Apollo“ kolegos.
NASA astronautų Bobo Behnkeno ir Dougo Hurley pilotuojama „Crew Dragon“ keliaus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).
Skrydis rengiamas nepaisant karantino priemonių, įvestų dėl koronaviruso pandemijos. Abu astronautai pastarąsias dvi savaites buvo karantinuoti.
Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos.
„Space Exploration Technologies Corp.“ 2002 metais įkūrė žmonių kolonijos Marse idėjos apsėstas verslininkas Elonas Muskas, pasiryžęs keisti aerokosminės industrijos žaidimo taisykles.
Palaipsniui kompanija pelnė didžiausios pasaulyje kosmoso agentūros pasitikėjimą.
2012 metais ji tapo pirmąja privačia kompanija, nusiuntusia krovinių kapsulę į TKS, ir nuo to laiko reguliariai siunčia į ją krovinius.
2014-aisiais NASA užsakė kitą žingsnį: skraidinti į TKS jos astronautus, atitinkamai pritaikius kapsulę „Dragon“.
„Be NASA „SpaceX“ čia nebūtų“, – pernai po sėkmingos nepilotuojamos skrydžio į TKS repeticijos sakė E. Muskas.
NASA sumokėjo daugiau kaip 3 mlrd. dolerių (2,73 mlrd. eurų) „SpaceX“, kad ši suprojektuotų, pagamintų, išbandytų ir eksploatuotų daugkartinę kapsulę šešiems būsimiems kosminiams skrydžiams.
Projektas vėlavo, susidūrė su problemomis, įskaitant sprogimus ir nesklandumus dėl parašiutų, bet „SpaceX“ vis tiek aplenkė aviacijos milžinę „Boeing“.
NASA taip pat moka „Boeing“ už kapsulės „Starliner“ kūrimą, kuris dar nebaigtas.
NASA sprendimas investuoti į privačiai kuriamus krovinių erdvėlaivius buvo priimtas valdant prezidentui George'ui W. Bushui, o dėl žmonių skrydžių – valdant Barackui Obamai. Privačios programos yra ekonomiškesnės už pačios NASA sistemas, kurios atsieitų dešimtis milijardų dolerių, nors būtent tai ir buvo daroma ištisus dešimtmečius.
„Kai kas sakė, kad neįmanoma ar neišmintinga taip dirbti su privačiuoju sektoriumi. Aš nesutinku“, – 2010 metais Kennedy kosminiame centre pareiškė B. Obama.
Tuo metu Kongrese ir NASA buvo juntamas didžiulis priešiškumas „SpaceX“ pareiškimams dėl to, ką ji galėtų pasiekti.
Dalyvaus D. Trumpas
Praėjus dešimtmečiui dar vienas prezidentas, Donaldas Trumpas, trečiadienį Floridoje stebės, kaip pakils raketa, nešanti kapsulę su dviejų astronautų įgula.
Prezidentas respublikonas stengiasi vėl patvirtinti Amerikos dominavimą kosmose: ir karine prasme, ir nurodydamas 2024 metais sugrąžinti amerikiečių astronautus į Mėnulį.
Jei NASA galėtų patikėti „žemų Žemės orbitų“ kosminius skrydžius privačiajam sektoriui, ji turėtų pinigų tolimesniems skrydžiams.
„Numatome, kad ateityje žema Žemės orbita bus visiškai sukomercinta ir NASA bus vienas daugelio klientų klientas, – sakė agentūros administratorius Jimas Bridenstine'as. – Jei ir toliau naudosime Amerikos mokesčių mokėtojų dolerius,.. niekada nepasieksime Mėnulio ir Marso.“
Pastarosiomis dienomis Floridoje smarkiai lijo. Kanaveralo kyšulio meteorologai antradienį apskaičiavo, kad nepalankaus oro tikimybė trečiadienį yra 40 procentų.
Jei reikės, startas bus atidėtas iki šeštadienio.
„Crew Dragon“ yra į „Apollo“ panaši kapsulė, bet pritaikyta XXI amžiui. Jungiklius pakeitė jutikliniai ekranai, interjere dominuoja baltas, subtilesnis apšvietimas.
Kapsulė visai nepanaši į didžiulius, sparnuotus daugkartinius erdvėlaivius, kuriais astronautai iš JAV teritorijos į kosmosą skraidė 1981–2011 metais.
„Tikimės sklandaus, bet triukšmingo pasivažinėjimo“, – sakė B. Behnkenas, kuris, kaip ir D. Hurley, yra du kartus skridęs daugkartiniais erdvėlaiviais.
Ne taip, kaip daugkartiniai erdvėlaiviai, kurių vienas – „Challenger“ – 1986 metais po pakilimo sprogo, „Dragon“ gali katapultuotis, jei raketa „Falcon 9“ sugestų.
„Crew Dragon“ TKS 400 km aukštyje pasieks ketvirtadienį ir tikriausiai liks prisijungusi prie jos iki rugpjūčio.
Jei kapsulė įvykdys savo misiją ir bus pripažinta saugia, tai reikš, kad organizuodami kosminius skrydžius amerikiečiai nebepriklausys nuo Rusijos, kurios raketos „Sojuz“ nuo 2011 metų buvo vieninteliai prieinami „taksi“ į kosmosą.
Kosminiai startai vėl taps įprastu dalyku Floridoje. Kitoje NASA misijoje turėtų dalyvauti ir japonų astronautas, be to, agentūra norėtų, kad dar kitoje misijoje dalyvautų rusų kosmonautas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
