Bet stebuklingu magnetu, traukiančiu inovacijas, netaps.

Kai prieš gerą pusmetį Sergejus Tsymbalis iš Rusijos nusprendė Lietuvoje įkurti startuolį, jaunam vyrui teko atlikti būtinas migracijos procedūras, gauti vizą. Jo įsteigta įmonė turėjo būti nustatyto dydžio pradinio kapitalo ir tapti darbo vieta bent trims Lietuvos gyventojams. Šiandien verslininkui tektų įveikti daug mažiau biurokratinių kliūčių. Seimui įteisinus vadinamąją startuolio vizą, pradedančiųjų įmonių steigėjai gali gauti vienų metų leidimą gyventi Lietuvoje (su galimybe jį pratęsti dar tokiam pat laikotarpiui), nepriklausomai nuo bendrovės kapitalo ar darbuotojų skaičiaus. „Nuo šiol labiau vertinamos verslo idėjos ir plėtros planai. Lietuva, siekdama pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių, tampa konkurencingesnė“, – aiškino „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Barbora Guobytė. Tikimasi, kad startuolių viza padės privilioti kvalifikuotų, kūrybingų specialistų, kurių nespėjame ir nepajėgiame užsiauginti savuose universitetuose. „Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, reikia talentingų žmonių, kurie imtųsi ekonominės veiklos ir padėtų kurti šalies gerovę. Mes tuos talentus galime pasiekti keliais būdais: per ilgąjį laikotarpį išsiugdyti mokyklose ir universitetuose, sukurti planą, kaip susigrąžinti emigravusius mūsų šalies piliečius, arba prisivilioti užsieniečių“, – įsitikinusi „Verslios Lietuvos“ startuolių platformos „Startup Lithuania“ vadovė Rimantė Ribačiauskaitė. Pradedančiųjų verslininkų laukiama iš viso pasaulio, tačiau daugiausia jų galime tikėtis iš rusakalbių šalių: Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos. Lietuva, įtvirtindama startuolio vizą, nieko naujo neišrado. Toks modelis galioja mažiausiai 12 valstybių, tarp kurių ir ES narės: Danija, Nyderlandai, Italija, Prancūzija, Ispanija, Airija, Jungtinė Karalystė ir Estija. Būtent šių valstybių praktika buvo analizuojama taisant mūsų šalies teisės aktus.

Ekspertai įspėja, kad tik palyginti nedidelė šių pradedančiųjų verslų dalis išgyvena ir pritraukia solidžių investicijų.

Didelis startuolių skaičius laikomas sveikos valstybių ekosistemos požymiu, nors ekspertai įspėja, kad tik palyginti nedidelė šių pradedančiųjų verslų dalis išgyvena ir pritraukia solidžių investicijų. „Verslios Lietuvos“ ir „Creditinfo“ duomenimis, 2016 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 316 startuolių (15 proc. daugiau nei užpernai), kurių daugiausia kūrė produktus ir paslaugas darbo našumo, žaidimų ir debesų kompiuterijos srityje. Šiame sektoriuje dirbo 1560 žmonių, buvo sumokėta 7,5 mln. eurų su darbo santykiais susijusių mokesčių.

Biurokratijos labirintai

Rusijos pilietis S. Tsymbalis žurnalui IQ pripažino, kad kuriant startuolį „Mobile Angels“ daugiausia sunkumų kilo ne dėl migracijos procedūrų, o vėliau tvarkant dokumentus kitose valdžios institucijose. Užsienietis stebėjosi, kad ne visų jų darbuotojams buvo suprantama aukštųjų technologijų srityje veikiančio startuolio sąvoka. Naujų verslų veiklos pradžią gerokai palengvintų galimybė reikiamus dokumentus pateikti anglų kalba, nes šiuo metu svetimšaliai turi naudotis vertėjų paslaugomis arba prašyti lietuviškai kalbančių kolegų pagalbos. Dėl to priekaištų pažėrė ir asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė: „Būtina suteikti galimybes visas migracijos procedūras sutvarkyti elektroniniu būdu, anglų kalba ir kuo operatyviau. Reikia panaikinti biurokratijos labirintus, kurie užsieniečius baugina daug labiau.“ Mantas Katinas, užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, taip pat neabejoja, kad, supaprastinusi biurokratines procedūras, šalis taptų patraukli jaunoms, inovatyvioms bendrovėms: „Iš jų ateityje gali išaugti Lietuvą, kaip verslui ir inovacijoms palankią šalį, garsinantys vienaragiai (taip vadinami startuoliai, pritraukę daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių, – IQ past.), kurių pavydės kitos valstybės.“ Pašnekovas apgailestavo, kad Lietuva nesuskubo daug anksčiau įteisinti startuolių vizos, tačiau tikisi, kad inicijavusi reformas ateityje mūsų šalis iš užsienio pritrauks gerokai daugiau tokios sėkmės sulaukusių startuolių kaip lietuviškieji verslai „Vinted“, „Deeper“ ar „TransferGO“.

Yra idėjų, trūksta žmonių

Kuo daugiau paslaugų perkėlusi į skaitmeninę erdvę, Lietuva galėtų būti patrauklesnė verslo idėjas puoselėjančių žmonių akyse. Tačiau net ir greiti bei radikalūs sprendimai vargu ar paskatins į mūsų šalį plūstelėti minias verslių užsieniečių. „Mobile Angels“ įkūrėjui S. Tsymbaliui didžiausiu galvos skausmu tapo darbuotojų trūkumas: „Informacinių technologijų ir kitų sričių specialistai mieliau dirba didžiosiose bendrovėse. Darbas startuolyje jiems neatrodo toks patrauklus ir stabilus. Stipresnis postūmis atsirastų, jeigu būtų labiau viešinama startuolių veikla, darbo pranašumai, taip pat jeigu universitetai ir kitos aukštosios mokyklos labiau bendradarbiautų su verslu rengdami reikalingus specialistus.“ Kvalifikuotų darbuotojų stygiaus problemas būtų galima spręsti greičiau, jei mūsų valstybės siena lengviau prasivertų ne tik startuolių įkūrėjams, bet ir jų darbuotojams. „Tai ne tik leistų atsivežti darbuotojų Lietuvoje verslą planuojantiems steigti asmenims, bet ir padėtų jau esamiems startuoliams rasti trūkstamų talentų už ES ribų“, – sakė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė B. Guobytė. Dėl didėjančios įtampos darbo rinkoje verslininkai jau seniai žeria priekaištus švietimo sistemai – ją būtina reformuoti. R. Skyrienė įsitikinusi, kad Lietuvos konkurencingumą būtų galima padidinti susitelkus į aukštąsias technologijas: technines specialybes būtina labiau populiarinti, o informacinių technologijų pagrindus dėstyti kuo jaunesnio amžiaus moksleiviams.

Delsti nėra kada

Vargu ar startuolio viza taps tuo stebuklingu magnetu, masiškai traukiančiu pradedančiuosius verslininkus į Lietuvą. Dėl talentų aktyviai konkuruoja ir kitos valstybės, siūlančios ne tik daug patrauklesnes sąlygas dirbti, bet ir finansinę paramą. „Prancūzijoje, Čilėje pradedančiajam verslui skiriama valstybės subsidija. Kitur startuoliai gali pasinaudoti mokymų ar verslo skatinimo programomis, jiems padedama įsikurti. Kai kurios valstybės diskutuoja netgi apie mokesčių lengvatas tokio tipo naujoms įmonėms, – vardijo startuolių platformos „Startup Lithuania“ vadovė R. Ribačiauskaitė. – Lietuva konkuruoja labai dinamiškame globaliame žaidime, todėl į naujoves turime reaguoti nedelsdami, antraip liksime nepatrauklūs inovacijų kūrėjams.“ Greitai reaguoti ir priimti sprendimus Lietuvai, vis dar besivejančiai kitas šalis, nebus lengva. Kol džiaugiamės startuolio viza, Latvija jau planuoja pelno ir pajamų mokesčių reformą, kuri, jei bus įgyvendinta, taps svariu argumentu svarstantiems, kurią iš Baltijos šalių pasirinkti verslui pradėti.