ES parama jauniesiems ūkininkams padeda įsikurti ir imtis verslo
BEREKLAMOS:
Pradėti ūkininkauti, įsitvirtinti rinkoje ir toliau plėtoti verslą jauniems žmonėms padeda ES parama. Be to, sąlygos pasinaudoti ES fondais jiems kasmet tampa vis palankesnės.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas sakė, kad be ES paramos jauniesiems ūkininkams apskritai nepavyktų imtis savarankiško verslo, o kaime gal net iš viso nebeliktų verslaus jaunimo.
Per visą 2014–2020 m. paramos laikotarpį parama jauniesiems ūkininkams jau pasinaudojo 1751 asmuo, jiems išmokėta beveik 73 mln. eurų. Didžioji dalis jų paramos lėšas investavo į žemės ūkio techniką.
Be ES paramos nepajėgtų pradėti verslo
„Drįsčiau sakyti, kad be ES paramos jaunimui įsitvirtinti kaime būtų beveik neįmanoma, – kalbėjo V. Buivydas. – Konkurentams nepasakysi, kad esi jaunas ir gražus. Bendroje konkurencinėje kovoje varžosi visi, nepriklausomai nuo amžiaus. O toje kovoje dalyvauja ir dideli, stiprūs, storą odą užsiauginę ūkiai, net įmonių grupės. Kitų šalių patirtis rodo, kad, siekiant paskatinti jauną žmogų ateiti į žemės ūkį, paramą jaunimui reikėtų netgi didinti.“
V. Buivydo nuomone, dabartinis jaunimas yra racionalus ir atsakingas: skaičiuoja, analizuoja ir vertina riziką, nes žemės ūkis yra gana rizikinga veikla: „Gali viską padaryti teisingai, bet kad ir šiais metais oro sąlygos dalyje ūkių išdžiovino auginamas kultūras ir paliko ūkininkus be pajamų. Juolab kad nuo kai kurių rizikų iš viso neįmanoma apsisaugoti.“
Jaunasis ūkininkas atkreipė dėmesį, kad daugelio kultūrų Lietuvoje negalima apdrausti, pavyzdžiui, sodų, uogynų. „Jaunieji ūkininkai labiau mėgsta šias žemės ūkio šakas, nes be artimųjų, kurie galėtų perrašyti didesnius žemės plotus ir suteikti finansinį užnugarį, jie neturi galimybių įgyti didelius žemės plotus. Tad jie bando kurti didesnę pridėtinę vertę mažesniame plote ir augina įvairiausias kultūras: braškes, avietes, sraiges ar šiltnamio daržoves. Šie sektoriai yra skatinami, jų pridėtinė vertė iš hektaro yra didesnė, bet ir rizika nemaža. Jeigu ne parama, ūkininkai tikrai tuo neužsiimtų“, – mano pašnekovas.
Pradedantieji dažniausiai perka techniką
Naudodamiesi ES parama jaunieji ūkininkai dažniausiai perka žemės ūkio techniką, ypač jeigu jų verslas yra pradinės stadijos. „Jeigu ūkininkas pradeda kurti ūkį nuo nulio, jam reikia pagrindinio dalyko – technikos. Dažniausiai renkasi vidutinio ar mažesnio galingumo techniką, įrangą, padargus, būtinus ūkio pradžiai“, – pasakojo V. Buivydas.
Jaunųjų ūkininkų lyderis džiaugiasi, kad teisės aktai jau leidžia už ES lėšas įsigyti ne tik naują, bet ir naudotą techniką. „Pradedantys ūkininkai, net ir gavę maksimalią 40 tūkst. eurų paramą, ne viską, ko reikia, gali įsigyti. Daugiausia – apie 100 AG traktorių. Padargams pinigų jau nelieka. Tad pradedantieji ūkininkai galvoja, gal galėtų įsigyti naudotą, bet geros kokybės traktorių ir naudotus padargus. Taip jie gali lengviau dalyvauti kitose modernizavimo priemonėse, įsigyti kitos įrangos“, – paaiškino žemdirbys.
Pasak jo, kitokia padėtis ūkininkų, kurie ūkius paveldi ar perima iš tėvų. Tuomet jie įsigyja galingesnę techniką, ypač jeigu plėtoja grūdininkystę.
Pataria atsakingai vertinti galimybes
V. Buivydas akcentavo, kad jaunajam ūkininkui neužtenka už ES lėšas prisipirkti technikos – gaudamas paramą jaunas žmogus kartu prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. „Reikia suprasti, kad verslo projektas savaime neatneša sėkmės. Kad sėkmingai įgyvendintų projektą ir nereikėtų pinigų grąžinti, ūkininkas turi verslo planą vykdyti penkerius metus, dirbti labai atsakingai. Žemės ūkis yra verslas su tam tikrais įsipareigojimais“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis nusišypsojo prisiminęs, kad ūkininkai klausė patarimo, kaip iš Nacionalinės mokėjimo agentūros „pasiimti“ 40 tūkst. eurų. „Iš tikrųjų tie pinigai nekrenta iš dangaus. Verslas seksis, jeigu jaunam žmogui ūkininkavimas yra gyvenimo būdas, jeigu jis sąmoningai pasirenka žemdirbio profesiją, įgyja žinių, semiasi mokslo, profesionaliai kuria ūkį. Tiems, kurie pradeda neįsigilinę, neįvertinę rizikos, tenka nusivilti ar net grąžinti paramą, o tai tikrai nelengva. Verslo plano tikslų nepasiekusiems taisyklės yra griežtos. ES parama yra ir galimybė, ir rizika. Sprendimas kreiptis paramos turi būti labai atsakingai pasvertas“, – pabrėžė V. Buivydas.
Jauniesiems ūkininkams, kurie abejoja ar neapsisprendžia, jis pataria atlikti praktiką pas labiau patyrusius žemdirbius. „Pradėjus verslo projektą, kelio atgal nebėra. Tenka penkerius metus jį vykdyti. Bet gera žinia ta, kad daugiau kaip 95 proc. jaunųjų ūkininkų, dalyvaujančių paramos projektuose ir investuojančių ES lėšas, tęsia ūkinę veiklą ir pasibaigus projektui. Tai labai svarbu ir Lietuvai, nes jauni žmonės lieka kaime. Toks ir yra ES paramos tikslas – kad jaunimas liktų kaime, kad vyktų sklandus kartų atsinaujinimas. Juk jaunoji karta – mūsų visų ateitis“, – įsitikinęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų lyderis.
ES parama gali paskatinti net emigrantus grįžti Lietuvą. Antai jaunuolis Tadas iš Kelmės rajono 10 metų dirbo gyvulininkystės ūkyje Anglijoje, o paskui sugrįžo į Lietuvą, pasinaudojo jauniesiems skirta ES parama, įkūrė nuosavą ūkį, gyvena gimtinėje ir sėkmingai plėtoja veiklą. „Tai puikus pavyzdys, kaip mes tokiomis priemonėmis paskatiname į Lietuvą grįžti emigrantus“, – džiaugėsi V. Buivydas.
Plėtoja mėsinę gyvulininkystę Žemaitijoje
Pats V. Buivydas taip pat investavo ES lėšas į nuosavą ūkį. 2014 m. jis įkūrė mėsinės gyvulininkystės ūkį Plungės rajone. V. Buivydo tėvai – smulkieji ūkininkai, todėl jaunuolis neturėjo stipraus finansinio užnugario. Už gautą ES paramą įsigijo žemės ūkio techniką. Tuomet dalyvaujantiems priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo leidžiama pirkti tik naują techniką. Tad už visą gautą ES paramą jaunuolis nusipirko naują traktorių.
„Traktorius reikalingas bet kurios žemės ūkio veiklos pradžiai. Be traktoriaus beveik nieko negali nuveikti, – prisipažino 36-erių V. Buivydas. – Kadangi ūkininkaujame Žemaitijoje, čia žemės nenašios, kalnai pakalnės, apačioje durpės, viršuje molis, tad traktorius yra nepamainomas pagalbininkas. Tai buvo puiki pradžia.“
Per penkerius metus įgyvendinęs verslo planą V. Buivydas dabar savo ūkį plečia – pradėjo auginti šilauoges. „Nors nelengva, veiklą tęsiame. Matote, daugeliui kaimo žmonių ūkininkavimas yra gyvenimo būdas“, – prisipažino jis.
ES paramos galimybės jauniems žmonėms
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, administruojamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), siūlo įvairias paramos galimybes jauniems žmonėms, norintiems sieti ar jau siejantiems savo ateitį su kaimo vietovėmis.
Žinomiausia į jaunus žmones orientuota KPP parama yra skiriama pagal veiklą „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Šios veiklos parama siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tinkamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje, palengvinti kartų kaitą.
Pagal veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ skiriama parama aktuali jau veikiančioms įmonėms. Remiama įvairi ne žemės ūkio veikla kaimo vietovėje, siekiama skatinti mažųjų įmonių kūrimą ir plėtojimą, palengvinti darbo vietų kūrimą kaime.
Jauni žmonės pagal šią veiklą jau gavo paramą įvairių verslų plėtrai: autoservisams, apgyvendinimo paslaugoms, kartingams, baldų gamybai ir kt.
Paraiškos gauti paramą pagal veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ šiais metais bus renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 29 d.
Pagal veiklą „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ teikiama parama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Pagal šią veiklą taip pat skirti prioritetiniai balai jauniems ūkininkams.
Paramą verslui pradėti jau gavo jauni žmonės, kaimo vietovėse įkuriantys siuvimo cechus, planuojantys gaminti keramines vazas, organizuoti aktyvias laisvalaikio pramogas, atidaryti viešojo maitinimo įstaigas ir kt.
Jauni žmonės naudojasi ir veiklos „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Ji skiriama organizuoti smulkių ūkio subjektų – kaimo vietovėje veikiančių smulkiųjų ūkininkų, smulkiųjų miško valdytojų, labai mažų įmonių bei fizinių asmenų – bendriems darbo procesams dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą. Gautą paramą daugiausia jaunų žmonių skiria bendrai ūkiams reikalingai technikai įsigyti.
Paraiškos gauti paramą pagal šią veiklą šiais metais bus renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 29 d.
Iki rugsėjo 10 d. dar renkamos paraiškos gauti paramą pagal veiklą „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Parama taip pat skiriama bendradarbiaujantiems ūkio subjektams, kuriantiems ir vykdantiems trumposios tiekimo grandinės veiklą.
