FotobankasNuo liepos keičiantis smulkių – iki 22 eurų vertės siuntų iš trečiųjų šalių apmokestinimui, plano, kaip išvengti galimų trikdžių, nėra, sako susisiekimo viceministrė.
Loreta Maskaliovienė, be kita ko, įspėja, kad sistemai normaliai neveikiant, Lietuva greitai gali prarasti didelę siuntų rinkos dalį.
„Mes neturime plano B, jeigu sistema neveiks“, – pareiškė ji Seimo Ekonomikos komitetui svarstant, ar Lietuva tinkamai pasirengė pašto siuntų apmokestinimo ir deklaravimo pokyčiams nuo liepos 1 dienos.
Pasak viceministrės, dar daug darbų nepadaryta, o iki naujos siuntų apskaitos sistemos veiklos pradžios liko kelios dienos.
„Procesui yra labai daug trukdžių. Kol kas yra dar labai daug atvirų klausimų. O liepos 1-ąją viskas turi veikti“, – aiškino ji.
„Jeigu stigs mūsų sistema, prarasime labai greitai labai didelę siuntų rinkos dalį, nes tai yra visų Europos Sąjungos šalių sistemų konkurencija. Todėl to pranašumo Europos Sąjungos lygmenyje siūlau nepamesti“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovė.
Tuo metu Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sako, kad darbui nuo liepos 1-osios yra pasiruošta, o daugiausia klausimų kelia siuntų, kurios nebus atsiimtos, grąžinimas.
„Galimas tam tikras siuntų neatsiėmimas. Teks jas grąžinti. Tai pareikalaus lėšų“, – aiškino pašto vadovė.
Transporto inovacijų asociacijos (TIA) direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė mano, kad siuntų grąžinimas jas tvarkant rankiniu būdu, o ne skaitmeniniu, gali paralyžiuoti mažų siuntų patekimą į Lietuvą.
„Niekas nenorės kurti prekybos platformų (mažos vertės prekių – BNS)“, – teigė TIA vadovė.
Ji mano, kad iki šiol nėra tinkamai pasiruošta sklandžiam sistemos darbui.
Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, Švedijoje 80 proc. smulkių siuntų buvo nepasiimta, nes dėl išmuitinimo jos pabrango ir gavėjai nutarė jų atsisakyti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
