Vida PressEuropos Komisija (EK) pasiūlė rekomendacijas dėl pasyvaus rūkymo mažinimo, bet rimtesnių ES tabako politikos pokyčių neskuba imtis. Planas iki 2040 m. užauginti „kartą be tabako“ atrodo sunkiai pasiekiamas.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Rugsėjį EK, peržiūrėjusi ES Tarybos rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų, valstybėms narėms pasiūlė uždrausti ne tik tradicinį rūkymą, bet ir elektroninių cigarečių bei kaitinamojo tabako produktų vartojimą lauko ar pusiau lauko zonose, kuriose veikia kavinės, restoranai ar barai, transporto mazguose – autobusų stotelėse, oro uostuose, taip pat lauko zonose, kurios yra šalia darboviečių, ligoninių ar slaugos namų. Rekomenduojami draudimai apimtų ir viešas žaidimų aikšteles, pramogų parkus, baseinus.
Tačiau šios EK rekomendacijos nėra privalomos valstybėms narėms ir jas galima įgyvendinti atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir poreikius. Tai esą viena priemonių siekiant įgyvendinti tikslą iki 2040 m. užauginti „kartą be tabako“, pagal kurį rūkytų mažiau nei 5 proc. ES gyventojų. Be to, svarbų vaidmenį atliks ir anksčiau užstrigęs Tabako mokesčių direktyvos svarstymas. Čia tiek mūsų europarlamentarams, tiek šalies institucijoms bus darbų formuojant Lietuvos poziciją ir atstovaujant gyventojų bei šalies interesams, vertinant sprendimų poveikį Lietuvos verslui ir visuomenei.
Prarado pagreitį
Oficiali statistika rodo, kad tokios rekomendacijos didesnio efekto nesukelia. Liepos mėnesį paviešinto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 2020–2023 m. rūkančiųjų ES sumažėjo tik vienu procentiniu punktu. Šiuo metu beveik ketvirtadalis (24 proc.) ES gyventojų rūko. Lietuviai yra septintoje vietoje tarp labiausiai rūkančių tautų – 29 proc. gyventojų rūko (didžiausia dalis rūkalių yra Bulgarijoje (37 proc.), Graikijoje (36 proc.) ir Kroatijoje (35 proc.). Tai rodo, kad praėjusiame dešimtmetyje įgyvendintos priemonės (akcizai, reklamos draudimai ir t. t.), kurios sukėlė gana staigų rūkymo mažėjimą (2017–2020 m. rūkalių ES sumažėjo 3 procentiniais punktais), prarado poveikį. Reikia keisti ES tabako politiką, kad rūkančiųjų mažėjimas vėl įgautų pagreitį.
„Mes turime labai didelį ankstyvų mirčių skaičių Europoje. Tai dvejos baisios žirklės. Mes senstame – vis daugiau žmonių viršija 80 metų. Bet kartu dėl kancerogeninių veiksnių darbingos dalies mirčių skaičiai yra dideli“, – IQ teigė buvęs Europos sveikatos komisaras, dabar Europos Parlamento Visuomenės sveikatos pakomitečio narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
Dėl nemažėjančio rūkalių skaičiaus muša varpais ir visuomenininkai. „ES vis dar turi galimybę pasiekti Europos kovos su vėžiu plano tikslą – iki 2040 m. tabako vartojimą sumažinti iki 5 proc.“, – minėtą „Eurobarometro“ tyrimą komentavo organizacijos „Smoke Free Partnership“ direktorė Lilia Olefir.
Per daug sudėtingas klausimas?
Pokyčių ES tabako politikoje tikrai reikėtų, nes situaciją keičia atsiradę nauji gaminiai, kurių prieš daugiau nei dešimtmetį nebuvo rinkose. Kai kurie iš naujų produktų, manoma, yra mažiau žalingi, bet tai reikėtų reglamentuoti atsižvelgiant į mokslinius jų poveikio tyrimus.
Tokiai idėjai pritaria ir EP narys, praėjusią kadenciją dirbęs eurokomisaru, Virginijus Sinkevičius: „Tabako gaminių skirstymas pagal žalą gali padėti geriau informuoti vartotojus apie potencialius pavojus ir paskatinti rinktis mažiau kenksmingas alternatyvas. Pavyzdžiui, kai kurie bedūmiai gaminiai, tokie kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamieji tabako produktai, gali būti laikomi mažiau žalingais nei tradicinės cigaretės. Visgi būtina pabrėžti, kad „mažiau žalingas“ nereiškia „visiškai saugus“. Todėl ES privalo užtikrinti, kad tokios diskusijos būtų pagrįstos moksliniais įrodymais, o vartotojai tinkamai informuoti apie visas galimas rizikas sveikatai. Taip pat svarbu, kad bedūmiai gaminiai netaptų nauju patrauklesniu pasirinkimu jaunimui.“
Bet EK kol kas mindžikuoja vietoje. Prieš dvejus metus kilo skandalas nutekinus su ES Tabako mokesčių direktyva susijusius dokumentus. Juose buvo ne tik EK planai didinti tabako mokestį, bet ir ketinimai įvesti bendrą mokestį mažiau rizikingais laikomiems kaitinamojo tabako ir garinimo gaminiams, nikotino maišeliams, kramtomajam tabakui. „Financial Times“ tuomet rašė, kad tai šių gaminių kainą padidintų beveik du kartus.
Ne visos ES valstybės pritartų tokiai politikai. Vienoje barikadų pusėje atsiduria Pasaulio sveikatos organizacija ir prieš tabaką nusistačiusios lobistinės grupės, kitoje – Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir kitų šalių sveikatos priežiūros institucijos, tvirtinančios, kad degimo produktų ir dūmų neišskiriantys produktai yra mažiau kenksmingi rūkantiesiems. Tai sukėlė ypač aštrią Švedijos valdžios reakciją, nes ši šalis pirmauja Europoje pagal didžiausią nerūkančių gyventojų dalį, o didesni mokesčiai alternatyviems produktams padidintų cigarečių kontrabandą ir kėsintųsi į šalies sveikatos politikos sėkmę.
Tarp dviejų ugnių atsidūrusi EK niekur neskuba. Dar 2023 m. vasarį EK pradėjo tabako kontrolės teisės aktų sistemos vertinimą. Ir nors pasiūlymų pateikimo laikotarpis baigėsi 2023 m. gegužės 16 d., iki šiol nepateikta konkrečių ES tabako politikos pakeitimų. Dar daugiau – EK neslepia, kad šią užduotį ji paliks savo įpėdinei, kuri darbą turėtų pradėti 2024 m. pabaigoje.
Pasak V. P. Andriukaičio, 2013 m., Lietuvai pirmininkaujant ES, jis, tuometis šalies sveikatos apsaugos ministras, buvo atsakingas už Tabako gaminių direktyvos priėmimą ir susidūrė su didžiuliu spaudimu iš visų pusių. Todėl jis supranta, kodėl EK neskuba su pokyčių pasiūlymais.
„Valstybių narių vykdomosios valdžios atstovai puikiai supranta, kad, toliau griežtinant šito produkto pardavimą, įplaukos į biudžetą mažėja, – teigė jis ir pridūrė, kad EK turėtų taip pat kelti skirtingo jau priimtų direktyvų įgyvendinimo ES valstybėse klausimą: – Ar manote, kad būtina peržiūrėti? Mano atsakymas vienareikšmiškas: taip, būtina ir sustiprinti. Bet, visų pirma, peržiūrint reikia įvertinti visų šalių Tabako direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę mechanizmus ir kur kas neveikia.“
*****susije*****
Visi sutaria dėl tikslo – nuo rūkymo laisvos Europos iki 2040 m. ar net anksčiau. Tačiau kaip? Vieningos nuomonės nėra. Tarkime, „Smoke Free Partnership“ siekia, kad būtų toliau didinami mokesčiai cigaretėms, tabakui ir naujiems tabako gaminiams, nustatyta privaloma paprasta pakuotė, uždrausta tarpvalstybinė prekyba internetu ir t. t.
V. Sinkevičius teigė, kad draudimai turi būti nuoseklūs, bet ne mažiau svarbu švietimas ir mokslas: „Galbūt reikėtų pagalvoti apie pamokas mokyklose ne tik apie tabako žalą, bet ir apie tai, kaip veikia priklausomybė. Tai padėtų formuoti sveiką požiūrį nuo mažų dienų. Ir, žinoma, nuolatiniai mokslo tyrimai. Politika turi būti grindžiama faktais. Tarkime, jei tyrimai rodo, kad elektroninės cigaretės pamažu pradeda užimti tradicinių cigarečių vietą tarp paauglių, turime reaguoti iš karto. Tai gali būti naujų reguliavimo priemonių kūrimas arba švietimo kampanijų pritaikymas naujoms tendencijoms.“
V. P. Andriukaitis elektronines cigaretes vadina ypatinga problema: „Mano pozicija tuomet ir dabar lieka tokia pati: jeigu elektronines cigaretes norime vartoti kaip palaipsnio perėjimo prie nerūkymo priemonę, tuomet jos turėtų būti pardavinėjamos vaistinėse, turi būti gydytojų konsultacijos.“
V. Sinkevičius mano, kad ES taikiklyje artimiausiu metu gali atsidurti vienkartinės elektroninės cigaretės ir bus siekiama apriboti jų vartojimą. „Vienkartinės elektroninės cigaretės dažnai pristatomos kaip mažiau kenksminga alternatyva tradicinėms cigaretėms, tačiau tikroji problema ta, kad jos lengvai sukelia priklausomybę. Jauni žmonės, siekdami paeksperimentuoti ar pabandyti kažką naujo, dažnai net nepastebi, kaip įsitraukia, o tai ilgainiui gali tapti rimta priklausomybe“, – teigė europarlamentaras.
Ar seksime Švedijos pavyzdžiu?
Rugsėjo mėnesį Briuselyje vykusioje diskusijoje „The State of Europe“ („Padėtis Europoje“) buvusi Lenkijos finansų ministrė Magdalena Rzeczkowska teigė, kad EK turėtų mokytis iš gerų ES valstybių patirčių ir bendradarbiauti su verslu.
Diskusijoje taip pat dalyvavusi Europos Parlamento narė iš Švedijos Beatrice Timgren pateikė savo šalies pavyzdį. „Egzistuoja daug alternatyvų ir reikia adaptuoti žalos mažinimo principą. Mes Švedijoje tai padarėme ir pas mus mažiausias skaičius rūkančiųjų bei mažiau vėžio atvejų nei kitoje kurioje ES šalyse, – kalbėjo ji. – ES turėtų žiūrėti į Švediją ir imti pavyzdį.“
Švedija gali džiaugtis beveik pasiekusi nerūkančios šalies statusą, t. y. tik apie 5 proc. šalies gyventojų yra rūkantys, ir tai yra mažiausias rodiklis visoje ES. Kartu nuo su rūkymu siejamų ligų (vėžio, insulto ar infarkto) ten miršta dukart mažiau žmonių nei ES vidurkis. Tai pripažįsta ir V. P. Andriukaitis, bet priduria, kad skandinavai pasižymi „sveikata visose politikose“. „Jeigu mes norime sumažinti tabako vartojimą, vienos priemonės neužtenka. Reikia kompleksinių priemonių: pradedant nuo švietimo ir baigiant komercinių priemonių reguliavimu“, – kalbėjo europarlamentaras, bet jis gan skeptiškas, kad naujai EK tabako klausimas, kaip ir bendra ES sveikatos politika, bus prioritetas.
