Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 2 d.


2023-IEJI
Svarbiausi Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykiai 2023-aisiais
BNS
Erikas Ovčarenko/BNS
„Via Baltica“ rekonstrukcija.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus 2023-aisiais.

Ekonomikos perspektyvos

Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP turėtų augti nuo 0 iki 1,4 proc. Tačiau nepalankaus scenarijaus atveju ekonomika galėtų nežymiai smukti – nuosmukis nesiektų 1 procento.

Neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, blogėjanti pasaulio ekonomikos raida, aukštos energijos išteklių bei žaliavų kainos, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, didelė infliacija ir augančios palūkanos didins recesijos tikimybę, nors dalis analitikų mano, kad ji Lietuvai negresia, nes vis dar trūksta darbo jėgos, įmonės turi daug užsakymų, be to, ekonomiką skatins milijardinė Europos Sąjungos parama.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, sieks apie 8-9 proc. Jį skatins kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didesni viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir didesnė minimali alga, tačiau lėtėjant ekonominiam aktyvumui jų augimo pagreitis kiek išblės.

Vidutinė metinė infliacija, pasak skirtingų institucijų, 2023 metais turėtų svyruoti tarp 6–9,5 proc. LB skelbia ir prastesnę prognozę – 12,8 proc. Vis dėlto, pasak analitikų, infliacijos pikas jau pasiektas pernai ir šiemet ji pradės slopti, nors ją vis dar veiks kylančios maisto bei paslaugų kainos. Manoma, kad jau sausį gali būti fiksuota mėnesio defliacija, o metinė infliacija vienaženklį skaičių turėtų pasiekti vasarą.

Mokesčių reforma

Pavasarį Seimą turėtų pasiekti vis atidėliojamas mokesčių reformos paketas. Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad dabartiniai valdantieji ją įgyvendins, o mokesčių reformos grupės veiklos rezultatą jis pavadino nuliniu. Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad pasiūlymus viešai ketinama pristatyti tik radus bendrą sutarimą koalicijoje.

Anot jos, pasiūlymai atliepia tarptautinių institucijų rekomendacijas mažinti mokesčių lengvatų, įvesti aplinkosaugos bei visuotinį nekilnojamojo turto mokesčius. Finansų ministrės teigimu, dėl pastarųjų kyla daugiausia diskusijų.

Aiškėja, kad bus siūloma tolygiau apmokestinti gyventojų pajamas – mokestis turėtų mažiau priklausyti nuo veiklos rūšių. Parengtas ir naujas NT mokesčio modelis, numatantis, kad žmogus už būstą, kuriame jis gyvena ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų, tuo metu antras ir paskesnis būstai būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu.

Parama verslui

Seimo sprendimu visus 2023 metus galios lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui. Dėl to atsiradusį papildomą 60 mln. eurų biudžeto pajamų netekimą Vyriausybė esant poreikiui kompensuos mažindama paramą verslui padengiant dalį elektros kainos – tam 2023-ųjų biudžete numatyta daugiau nei 220 mln. eurų. Dar apie 800 mln. eurų numatyta investicijoms į atsinaujinančią energetiką.

Be to, 9 proc. PVM bus neterminuotai taikomas viešbučiams, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams.

Maždaug 2,2 tūkst. įmonių, kurių pagrindinė veikla įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą, skirta 30 mln. eurų paramos, be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai 2021 ir 2022 metais viršijo 10 proc. išlaidų, iki šių metų balandžio pabaigos gali nemokėti mokesčių.

Tarptautiniai ginčai

Laukiama, kad Vašingtono arbitražas šiemet paskelbs sprendimą Prancūzijos koncerno „Veolia“ 2016 metais inicijuotoje byloje prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Lietuvos apeliaciniam teismui pernai atmetus daugiau nei 240 mln. eurų vertės valstybės ieškinį Prancūzijos energetikos grupei „Veolia“ ir Generalinei prokuratūrai atsisakius ginti viešąjį interesą, ginčą šiemet turėtų spręsti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Šiemet laukiama ir Stokholmo arbitražo sprendimo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ginče su „Veolia“. Arbitražas Vilniaus ir VŠT ieškinį išnagrinėjo pernai, juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį.

Geležinkelių ir automagistralių projektai

„Lietuvos geležinkeliai“ šiemet tęsia 411,26 mln. eurų vertės pagrindinės šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimą, darbus atlieka Ispanijos bendrovių „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas.

„LTG Infra“ šiemet planuoja pasirašyti sutartis su dviejų konkursų nugalėtojais, kurie įrengs rentgeną ir jo infrastruktūrą Kybartų ir Stasylų stotyse. Be to, sparčiai augant intermodalinių ir birių krovinių, taip pat karinės technikos pervežimams Kauno intermodaliniame ir krovos terminaluose Palemone „LTG Infra“ ketina pradėti 30 mln. eurų vertės jų plėtros projektą.

Šiemet intensyvės statybos „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos – Jonavos ir Kėdainių rajonuose bus statoma dvikelio geležinkelio sankasa, inžineriniai statiniai, privažiuojamieji keliai automobiliams bei geležinkelio tiltas per Neries upę – tiltą stato Italijos statybų milžinė „Rizzani de Eccher.

Toliau vyks paruošiamieji pagrindinės „Rail Baltica“ linijos ruože Kaunas–Vilnius, Kauno geležinkelio mazgo bei ruožo nuo Jiesios iki Lenkijos sienos statybos darbai, planuojama pasirašyti Kauno ir Panevėžio infrastruktūros priežiūros depų, Kauno keleivių stoties teritorijos infrastruktūros, Vilniaus geležinkelio mazgo bei regioninių stočių ir jų jungčių atkarpoje Kaunas-Vilnius projektavimo.

Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atnaujinimą: rudenį turėtų būti baigta 122,5 mln. eurų vertės dviejų kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožų (nuo 72,5 iki 85 km) rekonstrukcija, pirmoje šių metų pusėje turėtų būti pasirinkti ir kitų dviejų ruožų (nuo 56,8 iki 72,5 km ir nuo 85 km iki 97 km) rangovai. Visų šių apie 530 mln. eurų vertės 40 km ilgio ruožų atnaujinimą planuojama baigti 2024 metų gruodį. Projektui jau skirta 49 mln. eurų ES paramos, be to, pateiktos dar dvi paraiškos.

Rekonstruojant kelią Vilnius–Utena, šiemet bus parengti dviejų ruožų nuo Molėtų iki Utenos (nuo 64,3 iki 93,7 km) projektai, numatoma pasirinkti kitų dviejų ruožų iki Molėtų (nuo 21,5 iki 64,3 km) projektuotojus. Ruožą nuo Molėtų iki Utenos, įskaitant ir Utenos miestą, planuojama baigti 2024 metais, o iki Molėtų – iki 2025 metų.

Šiemet už 68,4 mln. eurų bus rekonstruojamas vidurinis tiltas per Nerį (A. Meškinio tiltas) Kaune – jis, taip pat viadukas per Jonavos gatvę ir tilto prieigos turi būti sutvarkytos iki 2024 metų rudens.

Elektros ir šilumos energetikos projektai

Ruošiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa, „Litgrid“ metų pradžioje turėtų paskelbti maždaug 680 mln. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios apie 350 km ilgio nuolatinės srovės (HVDC) jūrinio kabelio „Harmony Link“ statybos rangovo konkurso nugalėtoją ir pasirašyti su juo sutartį. Lenkijos operatorė PSE pasirašys sutartį dėl keitiklių stočių įrengimo. Tačiau dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugus atsinaujinančių energijos išteklių poreikiui projektas gali vėluoti kelerius metus ir būti baigtas tik 2027–2028 metais.

Balandžio mėnesį „Litgrid“ atliks izoliuoto darbo bandymą – pirmą kartą Lietuvos elektros energijos sistema veiks atskirai nuo Rusijos valdomos IPS/UPS sistemos. Be to, vasarą įmonė pasirašys sutartį dėl dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) įrengimo Baltijos šalyse, o iki metų pabaigos įdiegs naują automatinio gamybos valdymo sistemą.

„Litgrid“ tęsia trijų sinchroninių kompensatorių įrengimo projektą – šiemet į Lietuvą atvyks du iš jų ir bus prijungti Alytaus ir Telšių pastotėse, o 2024 metais – ir Neries pastotėje Nemenčinėje. Kompensatorius už 106,2 mln. eurų (su PVM) įrengia Vokietijos bendrovė „Siemens Energy Global“ ir Suomijos „Siemens Energy“ Lietuvos filialas.

Sausį bus oficialiai baigtas 200 MW bendros galios keturių baterijų (kaupiklių) įrengimo projektas. Jas už 109 mln. eurų Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos pastotėse įrengė ir aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.

„Ignitis grupė“ pirmąjį ketvirtį planuoja priimti galutinį sprendimą dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) penktojo hidroagregato rangovo – jis išplės elektrinės galių panaudojimą, leis lanksčiau reaguoti į sistemos balansavimo poreikius, balansuos sparčiai plėtojamą, bet netolygią vėjo ir saulės energijos gamybą.

Pirmąjį ketvirtį grupė planuoja pradėti naudoti Mažeikių vėjo parką bandomuoju režimu, o antrąjį ketvirtį – komerciniu. Ketvirtąjį ketvirtį tikėtina pirmo Silezijos vėjo parko Lenkijoje komercinės veiklos pradžia.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės, 2021 metais pradėjusios deginti komunalines atliekas, biokuro bloke pirmąjį ketvirtį, tikimasi, prasidės vadinamieji karštieji bandymai, o antrąjį ketvirtį tikėtina jo komercinės veiklos pradžia.

„Ignitis grupės“ įmonė ESO toliau įgyvendina pernai pradėtą daugiau nei 105 mln. eurų (su PVM) vertės išmaniųjų skaitiklių diegimo projektą. Pernai įmonė įdiegė 200 tūkst., šiemet planuoja įrengti dar apie 500 tūkst. skaitiklių, o iš viso jų bus apie 1,2 mln. Projektą įgyvendina Prancūzijos bendrovė „Sagemcom Energy and Telecom“.

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimas

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai bendrovei „Orlen Lietuva“ pernai rugpjūtį pradėjus įgyvendinti 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą, šiemet rugpjūtį į Klaipėdą turėtų būti atplukdytas 1,8 tūkst. tonų svorio 100 metrų ilgio, 6,5 metrų pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius, kuris automobilių keliais bus gabenamas į Mažeikių gamyklą. Už logistiką atsakinga tarptautinė logistikos bendrovė „Mammoet“, o visą projektą įgyvendina JK bendrovė „Petrofac“.

SGD, vėjo parko jūroje projektai

„Klaipėdos naftai“ ruošiantis iki 2024 metų pabaigos iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ išpirkti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo laivą-saugyklą „Independence“, iki antrojo šių metų ketvirčio pabaigos planuojama paskelbti laivo operatoriaus konkurso laimėtoją. Sutartis su juo bus pasirašoma 5 metams su galimybe ją pratęsti dar iki 5 metų.

Pernai „Klaipėdos nafta“ kartu su „Amber Grid“ pradėjo vertinti galimybę padidinti SGD terminalo bei dujų perdavimo pajėgumus iki 2,5 mlrd. kubinių metrų. Pernai gruodį paskelbtos neįpareigojančios rinkos apklausos rezultatus įmonės paskelbs kovo 1 dieną, tikėtina, kartu su sprendimu skelbti įpareigojančią rinkos apklausą.

VERT šių metų rudenį numato paskelbti dviejų pirmųjų po 700 megavatų galios vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionus. Pirmojo, be valstybės paramos statomo parko, aukciono laimėtoją atrinkti tikimasi 2024 metų pradžioje, o parkas pradėtų veikti apie 2030-uosius. Antrasis parkas bus statomas be valstybės paramos, jis turėtų būti įrengtas daug greičiau.

Nacionalinis stadionas

2021 metų rudenį Vilniaus savivaldybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei „BaltCap“ pasirašius apie 160 mln. eurų vertės koncesijos sutartį, „BaltCap“ netiesiogiai valdoma įmonė „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ gegužę ketina pradėti Nacionalinio stadiono statybas. Iki tol bus pasirinktas rangovas. Tikėtina, kad statybos bus baigtos 2025-aisiais.

Investuotojų plėtra

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG Akmenės LEZ šių metų viduryje ketina baigti statyti 90 mln. eurų vertės korpusinių baldų gamyklą, be to, kartu su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Hanner“ ten pat ji stato dar vieną – statybos konstrukcijų – gamyklą. Ją baigti planuojama iki 2024 metų: pirmajame etape numatoma investuoti iki 100 mln. eurų, o iki 2025 metų – 170 mln. eurų.

Akmenės LEZ nuo 2020 metų jau veikia viena didžiausių Europoje VMG grupės medienos drožlių plokštės gamykla. Į ją investuota per 150 mln. eurų, VMG iki 2025 metų čia bus sukūrusi apie 1100 darbo vietų.

Aukštųjų technologijų grupė „Teltonika IoT Group“ sausį turėtų pasirašyti 2,5 metų trukmės sutartį su Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutu dėl jo kuriamų puslaidininkių technologijų įsigijimo ir naudojimo. Vėliau bus pradėtas 96 mln. eurų vertės puslaidininkių gamyklos projektavimas, o ją pastatyti numatoma iki 2029 metų Liepkalnyje, kur kuriamas lustų inžinerijos ir puslaidininkinių technologijų centras „Teltonika High-Tech Hill“.

Be to, šiemet Liepkalnyje „Teltonika“ ketina statyti laboratorijų ir biurų kompleksą. Skelbta, kad į naujus projektus Liepkalnye bendrovė per trejus metus investuos virš 220 mln. eurų. Pernai spalį „Teltonika“ atidarė apie 34 mln. eurų vertės aukštųjų technologijų centrą Molėtuose, kuriame per dvejus planuoja įdarbinti apie 500 žmonių.

„SBA Grupė“, pernai baigusi beveik 100 mln. eurų bendros vertės baldų fabrikų „Inno Line“ šalia Klaipėdos ir „Kauno baldų fabriko“ statybas, šiemet pirmąjį ketvirtį ketina pradėti naujo 90 mln. eurų vertės beveik 70 tūkst. kv. metrų logistikos-prekybos (stock-office) miestelio „Urban HUB“ Kaune, šalia magistralės Vilnius-Klaipėda statybą. Be to, pavasarį šalia Ukmergės gatvės Vilniuje numatoma pradėti statyti apie 22 tūkst. kv. metrų ploto „Urban HUB Vilnius“, investicijos sieks apie 30 mln. eurų.

Vokietijos įmonė „Homanit“, 2021 metų gruodį pradėjusi apie 200 mln. eurų vertės medžio plaušų plokščių fabriko Pagiriuose, šalia Vilniaus, statybą, planuoja gamybą pradėti šių metų birželį. Antroje metų pusėje čia iškils administracinis pastatas, sandėlis bei tyrimų ir plėtros centras. „Homanit“ teigia, kad tai yra didžiausia investicija įmonės istorijoje.

Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“ pavasarį planuoja baigti daugiau nei 90 mln. eurų vertės antros gamyklos statybas Kauno LEZ. Bendros „Continental“ investicijos Kaune turėtų siekti apie 185 mln. eurų.

2023 01 02 09:50
Spausdinti