BendrovėŠvedijos aviacijos ir gynybos bendrovė „Saab“ ketina įkurti naikintuvų surinkimo gamyklą Ukrainoje, o šios šalies ginkluotosios pajėgos įsigytų iki 150 moderniausios klasės „Gripen“ naikintuvų.
Spalio 22 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pasirašė ketinimų protokolą „Saab“ gamykloje Linkopinge. Tai – svarbus posūkis modernizuojant Ukrainos oro pajėgas. Susitarimas apima 100–150 naujausių „Gripen E“ naikintuvų, tai būtų didžiausias Švedijos ginklų eksporto sandoris per visą istoriją.
„Šis pokytis sustiprins Ukrainą, Švediją ir visą Europą“, – sakė U. Kristerssonas per pasirašymo ceremoniją.
Ukrainai „Gripen“ naikintuvai suteiktų didelių pranašumų palyginti su senesniais F-16 naikintuvais, kurie šiuo metu yra eksploatuojami. „Gripen“ yra specialiai suprojektuoti išsklaidytoms operacijoms, gali kilti nuo greitkelių ir reikalauja mažiau techninės priežiūros infrastruktūros.
„Saab“ generalinis direktorius Mikaelas Johanssonas patvirtino, kad bendrovė galėtų pristatyti pirmuosius naujus „Gripen E“ naikintuvus per trejus metus nuo sutarties pasirašymo, nors Ukraina tikisi gauti keletą senesnių „Gripen C/D“ modelių jau 2026 m.
Švedijos vyriausybė neatmetė galimybės perduoti perteklinius lėktuvus iš savo dabartinių atsargų, kad užpildytų šį trūkumą.
Trečia gamykla Ukrainoje?
Norėdama patenkinti Ukrainos poreikius, „Saab“ turėtų žymiai padidinti savo gamybos pajėgumus, palyginti su dabartiniais 12 orlaivių per metus, gaminamų jos gamykloje Švedijoje. Bendrovė jau investuoja į gamybos plėtrą iki 20–30 lėktuvų per metus, tačiau Ukrainos užsakymas pareikalautų tolesnės plėtros.
„Saab“ dabar turi gamyklas Švedijoje ir Brazilijoje, tad Ukraina galėtų tapti artimiausios plėtros vieta.
Jei „Gripen“ sandoris bus sudarytas, Ukraina gaus pažangius ketvirtos kartos naikintuvus, aprūpintus moderniausiais radarais, elektroninės kovos sistemomis ir galinčius integruotis su NATO standartų ginklais. „Saab“ tai yra transformacinė galimybė, kuri galėtų pakeisti bendrovės gamybos mastą ir sustiprinti Švedijos, kaip pagrindinės Ukrainos gynybos partnerės, vaidmenį.
Kur rasti pinigų?
Tačiau šis sandoris susiduria su dideliais finansavimo sunkumais, o vienas iš siūlomų sprendimų yra panaudoti Europos bankuose laikomą įšaldytą Rusijos turtą. Tačiau spalio 23 d. Belgija blokavo ES planą panaudoti maždaug 225 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos centrinio banko rezervų kaip užstatą 140 mlrd. eurų paskolai Ukrainai.
M. Johanssonas pabrėžė, kad įšaldytas Rusijos turtas yra viena iš finansavimo galimybių, kuri yra politinių diskusijų objektas, kartu su Švedijos ir kitų partnerių šalių įnašais: „Turime galutinai patvirtinti finansavimo modelį, kuris šiuo metu yra svarstomas politiniu lygiu.“
