Infliacija mažėja, bet pasaulio ekonomika, prognozuoja Henry Curras, 2024 m. išliks silpna
Kurį laiką atrodė, kad pasaulio ekonomika nepaklūsta gravitacijai. Nepaisant sparčiausio pinigų politikos griežtinimo nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, tikėtina, kad 2023 m. JAV ekonomikos augimas tik paspartėjo. Europa beveik visiškai atsijungė nuo rusiškų dujų taip ir nepatyrusi ekonominės katastrofos. Pasaulinė infliacija sumažėjo nė nepradėjus masiškai atleisti darbuotojų – iš dalies dėl to, kad darbo rinkos bent jau kol kas vėsta tiesiog naikindamos laisvas darbo vietas. Baigiantis metams optimistai, prognozavę vadinamąjį minkštą nusileidimą, šoka pergalės šokį.
Vis dėlto 2024 m. pasaulio ekonomika išliks trapi. Infliacija bus mažesnė, bet vis dar per didelė. Ekonomikos politika bando išlaikyti pusiausvyrą eidama ištemptu lynu. Ir net jei JAV pavyks išvengti recesijos, kitos pasaulio šalys atrodo pažeidžiamesnės.
Pastaruoju metu sumažėjusi infliacija leido centrinių bankų vadovams atsikvėpti. Tačiau menkai tikėtina, kad dideliuose ir turtinguose ūkiuose ji sumažės iki siekiamos 2 proc. ribos, nebent prasidėtų recesija. Viena vertus, darbo rinkos vis dar atrodo pernelyg įtemptos, o nominaliojo darbo užmokesčio augimas – per didelis. Kita vertus, ūkiams teks kovoti su brangstančios naftos poveikiu. Kai jau atrodė, kad pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą sukrėtimai nurimo, tiekimo grandinės grįžo į vėžes, o ekonomika atgavo pusiausvyrą, nafta nuo vasaros pabrango maždaug trečdaliu, nes Saudo Arabija ir kitos šalys sumažino gavybą. Pigimą pristabdė „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį. Šoktelėjusios degalų kainos didina baimes, kad gali kilti antra infliacijos banga.
