Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 16 d.


EKONOMIKA
„Swedbank“ prognozė: Lietuvos BVP šiemet smuks 0,3 proc.
ELTA
Pixabay
BVP prognozė (asociatyvi nuotr.).

Nepaisant spartesnio nei tikėtasi antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimo, „Swedbank“ nekeičia prognozių – Lietuvos BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 proc. „Swedbank“ ekonomistai mano, kad palūkanų normų šuolis dar sukrės daugelį ekonomikų bei mažina kitų metų augimo prognozes.

Po pusmetį besitęsusio ekonomikos nuosmukio, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo ir buvo 0,9 proc. didesnis nei prieš metus. Tačiau ekonomistai įspėja, kad didelė dalis augimo buvo dėl vienkartinių veiksnių, o augimą slopinančios priežastys niekur nedingo.

„Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP ženkliai kilstelėjo valstybės investicijos į inžinerinius tinklus – kelius, tiltus, energijos infrastruktūrą – kurios buvo net 45 proc. didesnės nei prieš metus. Vis tik kol kas eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, pagrindinės eksporto rinkos recesijoje, tad artimiausiais ketvirčiais labiausiai tikėtina stagnacija, nenustebintų ir pakartotinas ekonomikos susitraukimas“, – teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet sumažės 0,3 proc., o kitų metų augimas bus netolygus ir sieks 1,5 proc. Balandį bankas prognozavo, kad 2024 metais ekonomika augs 1,8 proc.

Tvaresnis ir spartesnis ekonomikos atsigavimas, anot banko, prognozuojamas tik 2025 metais, kuomet BVP turėtų padidėti 2,3 procento.

„Silpnos išorinės paklausos kontekste gera naujiena yra tai, kad atlyginimai Lietuvoje vėl auga sparčiau nei kainos. Tiesa, prognozuojame, kad nedarbo lygis Lietuvoje gali padidėti net 2 proc. punktais, tad gyventojų vartojimo augimas turėtų išlikti kuklus,“ – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo keturis kartus sparčiau nei darbo našumas.

„Kol kas, dėka kryptingų bei sėkmingų vidaus ir užsienio investicijų, ekonomika transformavosi – vis didesnę eksporto dalį sudaro aukštesnės pridėtinės vertės prekės ir paslaugos, kur rečiau konkuruojama darbo sąnaudomis. Dėl to pastarąjį dešimtmetį Lietuva ne tik neprarado rinkų, bet, sėkmingiau nei, pavyzdžiui, Latvija ar Estija, užėmė naujas rinkas ES ir kituose pasaulio regionuose. Vis tik spartaus augimo periodas baigėsi, o tolimesniam progresui pasiekti reikės daugiau pastangų, patrauklesnės investicinės aplinkos, mažiau eksperimentinių mokesčių“, – mano N. Mačiulis.

Ekonomisto vertinimu, per spartus minimalaus atlyginimo didinimas šlubuojant pasaulinei paklausai gali pavirsti į prarastas darbo vietas, o atslūgęs tiesioginių užsienio investicijų srautas turėtų paskatinti neužmigti ant praeities laurų.

Šiemet daugelis didžiųjų pasaulio ekonomikų išliko atsparios kainų ir palūkanų normų šuoliui bei išvengė ekonomikos nuosmukio. Vis tik, ekonomistų vertinimu, daugėja ženklų, kad jų atsparumas buvo laikinas, o didžiausi iššūkiai – dar priešakyje. „Swedbank“ prognozuoja, kad JAV ekonomika šiemet augs 2 proc., o kitais metais augimas sulėtės iki vos 0,4 proc.

N. Mačiulis banko pranešime pažymėjo, kad euro zonai pavyko išvengti blogiausių energijos krizės scenarijų, bet ekonomikos augimo kol kas tikėtis sudėtinga. Tiesa, pačioje euro zonoje matomi gana dideli skirtumai – Vokietijos ekonomika jau recesijoje, o, pavyzdžiui, nuo turizmo labiau priklausomos Ispanijos augimas šiemet viršija 2 proc.

„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį palūkanų normas padidins paskutinį kartą, iki 4 proc., o kitų metų balandžio mėnesį jas jau pradės mažinti. Pagrindinė to priežastis – sparčiai mažėjanti infliacija ir stojantis ekonomikos augimas.

„Infliacija visose šalyse sparčiai mažėja dėl atpigusių žaliavų ir energijos. Vokietijos ir Kinijos gamintojų kainos krenta jau beveik metus, o tai dar tik iš dalies atsispindėjo vartotojų kainose. Tikėtina kad likusiais šių metų mėnesiais dar matysime kai kurių prekių pigimą. Tuo pat metu ir didesnės palūkanos, ir silpna paklausa gali dar labiau sustiprinti defliacines tendencijas, todėl palūkanų normos dabartinėse aukštumose ilgai neišsilaikys, o 2025 metų pradžioje Euribor galėtų nukristi iki 2 proc.“ – prognozuoja N. Mačiulis.

2023 08 23 09:16
Spausdinti