Taivano technologijų milžinė „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ (TSMC) ketvirtadienį pranešė pradėjusi masinę 3 nanometrų (nm) lustų – vienų pažangiausių rinkoje – gamybą.
TSMC valdo didžiausias pasaulyje silicio plokštelių gamyklas ir gamina didelio našumo lustus, naudojamus įvairioje įrangoje – nuo išmaniųjų telefonų ir automobilių ir raketų.
Ji taip pat yra pagrindinė lustų tiekėja „Apple“.
Tikimasi, kad naujieji 3 nm lustai pasižymės didesne galia ir naudos mažiau energijos, o tai padidins baterijų našumą.
„Mūsų 3 nm technologija bus masiškai naudojama būsimuose pažangiausiuose technologiniuose produktuose, įskaitant superkompiuterius, debesų serverius, didelės spartos internetą ir daugybę mobiliųjų įrenginių“, – teigė bendrovės pirmininkas Markas Liu per ceremoniją, kurioje buvo paskelbta apie masinę gamybą.
Jis pridūrė, kad bendrovė planuoja statyti dar mažesnių – 2 nm – lustų gamyklas.
TSMC konkurentė iš Pietų Korėjos „Samsung“ pradėjo masinę 3 nm lustų gamybą birželį.
Taivanas vaidina labai svarbų vaidmenį pasaulinėje lustų pramonėje.
Vien TSMC pagamina beveik 50 proc. pasaulyje mažesnių nei 10 nm lustų.
Tokios svarbios pramonės susitelkimas vienoje vietoje pradėjo kelti geopolitinius neramumus, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kinija kelia vis didesnę grėsmę Taivanui, kurį pagrasino pažadėjo vieną dieną užgrobti jėga.
Pasaulinis lustų trūkumas koronaviruso pandemijos metu šį nerimą pagilino.
Vakarų valstybės paragino TSMC pastatyti daugiau liejyklų užsienyje, o bendrovė sutiko.
Arizonoje gamintoja stato didžiulę 40 mlrd. JAV dolerių vertės gamyklą, kurioje galiausiai bus gaminami 4 nm ir 3 nm lustai – tai dalis JAV pastangų užtikrinti stabilų puslaidininkių tiekimą savo teritorijoje.
Prezidentas Joe Bidenas kiek anksčiau šį mėnesį dalyvavo ceremonijoje, kurioje paskelbė apie milžinišką gamyklos Arizonoje plėtrą, susijusi su viena didžiausių užsienio investicijų Jungtinėse Valstijose,.
TSMC taip pat sutiko pastatyti liejyklas Japonijoje bei vertina Vokietiją kaip galimą vietą.
Tuo pat metu Taivano technologijų įmonės ir vyriausybė siekia užtikrinti, kad didžioji dalis naujausios produkcijos liktų namuose, iš dalies todėl, kad pramonė suteikia salai tam tikrą apsaugą.