Telefoniniams sukčiams vis sunkiau sekasi išvilioti pinigus iš gyventojų, o tarptautinių sukčių nauju taikiniu tapo įmonės.

Praėjusiais metais Lietuvos verslininkus ne tik labiau atakavo vietos telefoniniai sukčiai, bet pastebėta ir tarptautinių finansinių nusikaltėlių atakų, kai perimamas verslo partnerių elektroninis susirašinėjimas ir atsiskaitymams už paslaugas ar prekes nurodoma apgavikų banko sąskaita. „Išryškėjo du tarptautinio sukčiavimo atvejai. Pirmas būdas, kai įsiterpiama į bendrovės atstovo susirašinėjimą el. paštu su užsienio partneriu. Įsilaužę į el. paštą nusikaltėliai ilgą laiką seka verslo partnerių susirašinėjimą ir atėjus momentui perkančiajai pusei atsiunčia suklastotą el. laišką, kuriame prašoma pavedimą atlikti į naują banko sąskaitą. Kol darbuotojai su tikruoju partneriu išsiaiškina, kad jis pinigų negavo, paprastai pinigai jau būna iškeliavę ir juos susigrąžinti praktiškai neįmanoma“, — sako Audrius Šapola, SEB banko Prevencijos departamento direktorius. Praėjusiais metais tokiu būdu pervedę lėšas į sukčių nurodytą banko sąskaitą juridiniai SEB banko klientai patyrė beveik 250 000 eurų nuostolių. Pasak A. Šapolos, antras el. sukčiavimo būdas, nuo kurio Lietuvoje pernai nukentėjo įmonės — suklastotų el. laiškų siuntimas įmonės finansininkui nuo įmonės vadovo, kuris neva prašo skubiai pervesti pinigus į konkrečią sąskaitą. „Dažniausiai tokie sukčiai atidžiai išnagrinėja įmonių tinklalapius, susikuria panašų į vadovo el. pašto adresą ir iš jo siunčia el. laišką finansininkui. Mūsų žiniomis, tokių laiškų įmonės gauna išties daug ir labai dažnai klastą greitai supranta, tačiau pernai tokiu būdu patikėję tariamais savo vadovų nurodymais juridiniai SEB banko klientai patyrė apie 70 000 eurų nuostolių. Ankstesniais metais tokių atvejų visai nebuvo“, — sako A. Šapola.

Dažniausiai tokie sukčiai atidžiai išnagrinėja įmonių tinklalapius, susikuria panašų į vadovo el. pašto adresą ir iš jo siunčia el. laišką finansininkui.

SEB atstovo teigimu, sustabdyti bankinį pavedimą galima tik tuomet, kai pinigų siuntėjas labai greitai suvokia klastą ir apie tai nedelsiant informuoja savo banką. Kol banko pavedimas dar nėra patvirtintas ir neįskaitytas į gavėjo sąskaitą užsienio šalyje, jį galima sustabdyti. „Buvo atvejų, kai mūsų banko darbuotojai suabejojo gana dideliu tarptautiniu kliento pavedimu ir jį sustabdė, paaiškėjo, kad tai buvo būtent toks atvejis“, — dėsto A. Šapola.

Atgauti pinigus sunku

Siekiant išvengti tokių sukčiavimo atvejų yra labai svarbu: pasirūpinti įmonės naudojamų informacinių sistemų, įskaitant el. paštą, saugumu; supažindinti darbuotojus, ypač tuos, kurie bendrauja su tiekėjais ir atlieka mokėjimo pavedimus, su finansinio sukčiavimo požymiais; jeigu kilo įtarimų arba paaiškėja, kad pinigai jau pervesti į sukčių sąskaitą, kuo skubiau kreiptis į savo banką ir atšaukti mokėjimą. Jeigu pavedimas padarytas ir pinigai jau yra sukčių sąskaitoje, juos atgauti tikimybė labai maža. Tokiu atveju, reikėtų kreiptis į teisėsaugą Lietuvoje arba šalyje, į kurios banko sąskaitą pervedėte pinigus ir su teisininkų pagalba bandyti įrodyti, kad pinigai gavėjui buvo pervesti apgaulės būdu.