Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


ŠIAURĖS AMERIKOS IR LIETUVOS VERSLO FORUMAS
Technologijų ekspertas J. Krameris: su technologijų reguliavimu ES šiek tiek perspaudžia
Liepa Žeromskaitė, specialiai iš Vašingtono
Asmeninis archyvas
J. Krameris.

Su verslumo ir technologijų srityje veikiančios įmonės „Fed Tech“ vadovaujančiuoju partneriu Jake’u Krameriu IQ biuro Vašingtone vadovė Liepa Žeromskaitė aptarė technologijų sektoriaus ateitį, konkurenciją tarp valstybių ir Lietuvos rinką.

Jei teisingai suprantu, „Fed Tech“ padeda technologijų verslams – dirbate su startuoliais, rengiate akceleratorius ir konsultuojate. Jūsų svetainėje labai dažnai minimas terminas „deep tech“. Galbūt galite paaiškinti, kas tai yra, duoti kelis pavyzdžius?

– Žinoma. Kai galvojame apie „deep tech“, tai yra kelių dalykų mišinys. Tradiciškai tai techninės ir programinės įrangos sąveika, bet nebūtinai tik tai. Tarkime, programinė įranga dabar smarkiai pažengusi į priekį – dirbtinis intelektas taip pat laikomas „deep tech“. Kitas aspektas – tai dažniausiai yra pirmaujanti techninių gebėjimų sritis, geriausia, kas šiuo metu įmanoma, kalbant apie technologijas. Dažniausiai „deep tech“ reikia didelio finansavimo, ir dėl to matome šias technologijas kuriamas universitetų ar nacionalinėse laboratorijose.

Ar turite keletą sėkmės pavyzdžių, prie kurių prisidėjo „Fed Tech“ ir kuriais galite ypač didžiuotis?

– Yra tiek daug įmonių, kurioms padėjome per savo startuolių studijas, kuriose kuriame bendroves universitetų ar nacionalinėse laboratorijose sukurtoms technologijoms. Kitaip tariant, jie sukuria technologijas, mes pristatome komandą ir tada padedame jiems sukurti naują įmonę. Taip pat yra daugybė jau egzistuojančių įmonių, su kuriomis dirbame per akceleratorius ir padedame skatinti savo plėtrą.

Galiu paminėti kelias bendroves, nors blogai jausiuosi nepaminėdamas daugybės kitų. Yra pora ankstyvų įmonių, kurios gimė mūsų startuolių studijose ar per akceleratorius. Viena vadinasi „Chiplytics“, jos technologija yra kokybinis mikroelektronikos užtikrinimas. Pasaulyje yra tiek daug padirbtos mikroelektronikos, dažniausiai už JAV ribų, kuri naudojama elektronikos prietaisuose Amerikos rinkose. Tai yra būdas tikrinti ir vertinti, ar mikroelektronika yra padirbta, ar tikra. Jei naudoji padirbtą elektroniką įrenginiuose, gali atsirasti daugybė neigiamų pasekmių ir žmonėms, ir pačiai technikai, todėl tai ypač svarbu.

Taip pat padėjome „Canada Air Space“, kuri kuria aviacijos ir kosmoso medžiagas ir taip pat ten naudojamą programinę įrangą. Dirbome ir su „Superchips“, kurie pritraukė daug finansavimo ir kurie mažina laidų, reikalingų mikroschemose, kiekį – tiesiog geriau kontroliuoja jų kūrimą. Dirbame ir su energetika, viena įmonė vadinasi „Direct Energy Solutions“, jos sprendimas naudoja nenutrūkstamą radioizotopinę galią – labai ilgalaikį ir labai mažai energijos reikalaujantį sprendimą, kurio užtenka kur kas ilgiau nei įprastų ličio baterijų. Galėčiau tęsti, čia dar tik maža dalis.

Skamba įdomiai, bet turiu pripažinti, kad ir gana sudėtingai.

– Tiesa. „Deep tech“ nėra silpnų nervų žmonėms, ji reikalauja ypatingų investicijų ir žinių. Geroji naujiena – kai jau sukuri produktą, labai sunku kam nors ateiti iš gatvės ir jį nusikopijuoti, skirtingai nei daugybę programinės įrangos sprendimų, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų programėles, kurių nelaikome „deep tech“.

Ar galite išskirti technologijų sritį, kuri ateityje, jūsų nuomone, turės daugiausia potencialo? Ar apskritai įmanoma išskirti tik vieną?

– Pasirinkti vieną iš tiek daug tikrai sunku. Manau, kad generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) jau parodė mums, kad gyvename didesnio lūžio metu, nei kilo atsiradus internetui. Generatyvinis DI bus integruotas į beveik visus įmanomus sektorius, jei ne į visus, ir turės reikšmingą ekonominę vertę per inovacijas bei pritaikymą. Jis visiškai pakeis tai, kaip dirbame. Ateityje periodus skirstysime į „prieš generatyvinį DI“ ir „po generatyvinio DI“. Žinoma, po to bus ir bendrasis generatyvinis DI, pranoksiantis žmones įvairiose srityse. Manau, kad tai galime išvysti jau per artimiausią dešimtmetį, ir ši sritis, ko gero, turi daugiausia potencialo. Tačiau taip pat norėčiau greitai paminėti debesų kompiuteriją, kvantinę kompiuteriją ir kitas sritis, kurios irgi turi daug potencialo ateityje.

Nors bent jau kol kas JAV pirmauja technologijų srityje, ko gero, visame pasaulyje baiminamasi, kad Kinija gali greitai jas pralenkti. Kaip manote, ar taip gali nutikti?

– Tai įdomus klausimas, nes kaip tą pranokimą technologijose galima matuoti? Yra daugybė aspektų, kuriuos turime apsvarstyti: patentų skaičius, mokslinių straipsnių skaičius, skirtingų universitetų ir laboratorijų sėkmė, įmonių vertė. Tikrai sunku nustatyti, ką turime omenyje kalbėdami apie technologijų lenktynes. Jei žvelgtume į kai kurias skaičius, yra JAV gynybos departamento finansuotas ir Australijos strateginės politikos instituto atliktas tyrimas, kuriame išskirtos 64 kritinės technologijų sritys. Iš tų 64 Kinija lyderiavo 53-iose, o JAV liko 11. Tad ant popieriaus atrodo, kad Kinija jau pirmauja. Ji užima pirmą vietą generatyvinio DI srityje, bet, jei pažiūrėtume į įmones, tokios JAV bendrovės kaip „Open AI“, „Microsoft“, „Alphabet“ tikrai yra lyderės pasaulinėje LLM rinkoje. Nors Kinija taip pat turi puikias įmones, prisidedančias prie DI plėtros, JAV įmonės yra pirmaujančios. Tad tikrai sunku pasakyti, kas šiuo metu yra lyderė, tai sunku išmatuoti.

Kinija turi vieną didelį pranašumą – visišką ekonomikos kontrolę, ji neveikia pagal tokios laisvosios rinkos dėsnius kaip JAV, ir jie gali leisti įstatymus, leisti investuoti valstybei, pasiekti, kad visi dirbtų kartu ties finansavimu, mokslininkų pritraukimu iš užsienio ir savo mokslininkų siuntimu mokytis į užsienį, į JAV, ir tada grąžinant juos atgal, taip pat įmonių šnipinėjimu. Be to, Kinija turi didžiulę populiaciją, tai irgi pranašumas, ir ji yra labai gerai prisitaikanti, sparčiai auganti ir kurianti savo inovacijas.

JAV technologijų srityje išsiveržusios į priekį, nes čia įmonėms yra mažiau ribojimų, galima lengviau pritraukti investicijų ir pan. ES, atvirkščiai, kartais pirmiau paleidžia reguliaciją nei pačią inovaciją. Ar mes su tokiu požiūriu nekasame sau duobės?

– Labai geras klausimas. Apskritai manau, kad reguliacijų tikslas yra apsaugoti žmones ir sistemas, institucijas, ir tai labai geras siekis. Kita vertus, reguliacijų pritaikymas ne visada geras, tiesą sakant, dažniausiai ne. Tad toks požiūris, kad pirma reikia reguliuoti, ypač kalbant apie DI, ilgainiui ES atneš neigiamus rezultatus, kalbant apie inovacijas. Jis pristabdys inovacijas, įmonės išeis į kitas rinkas. Jei tau reikia kiekvieną kartą testuoti DI modelius prieš paleidžiant naują versiją, tai šiek tiek nerealistiška. Ir kaip jie klasifikuoja vienus modelius kaip „aukštos rizikos“, o kitus – ne? Nėra iki galo aišku, kaip tai bus taikoma, dėl to kils daug sumaišties, labai užkels atitikties kaštus, ir Europos bendrovių inovacijų greitis, palyginti su likusio pasaulio, bus gerokai lėtesnis. Kinija tokių taisyklių neturės, JAV bent jau ne iš karto. Bet kai kalbame apie DI, nesu didelis reguliacijų taikymo iki galo nesuprantant, koks bus to rezultatas, gerbėjas.

Vis tiek tikiu, kad privalome turėti mechanizmą, pagal kurį DI ir kitos technologijos yra pristatomos visuomenėms taip, kad tai vartotojams būtų saugu, kad būtų tam tikros gairės, pagal kurias DI galėtų elgtis taip, o ne kitaip, kad būtų rizikos kontrolė. Tik manau, kad ES šioje vietoje šiek tiek perspaudžia.

Kalbėjome, kokios technologijos turi daugiausia potencialo ateityje, aptarėme ir DI, bet dar norėjau paklausti, kaip įsivaizduojate technologijų pasaulį po 10, 20 metų? O gal prognozuoti sunku, kai vien per pastaruosius penkerius metus tiek daug visko pasikeitė?

– Žinoma, negalime tiksliai pasakyti, kaip bus, bet galiu pasvarstyti atsižvelgdamas į tai, ką matėme paskutiniais dešimtmečiais. Kalbėjau apie DI, generatyvinį DI ir debesų kompiuteriją. Galimybė turėti DI ir mechaninį mokymąsi daugybėje skirtingų prietaisų, nuo sveikatos apsaugos iki šviesoforų, visus procesus paverčiant kur kas efektyvesniais, geriau prognozuojamais, labiau personalizuotais, turės didžiulių pasekmių visur. Tikiuosi, kad turėsime ir kvantinės kompiuterijos proveržių, tai taip pat pakeis mūsų materialųjį mokslą, mediciną, sudėtingas sistemas, atvers kelią naujiems bioinžinerijos sprendimams, biotechnologijoms apskritai. Neseniai pristatytas „Apple Vision Pro“ rodo, kaip atrodys ateitis su erdvine kompiuterija. Tai langas į ateitį, galime įsivaizduoti, kaip ji atrodys – ilgainiui turėsime akinius arba kontaktinius lęšius, kurie pakeis milžiniškus virtualiosios ar papildomosios realybės akinius su didžiulėmis baterijomis. Be to, manau, kad pasistūmės ir kosmoso užkariavimas – raketų paleidimas pigs, tai leis pradėti kosmoso komercializavimą, kasybą, kolonizaciją. Tai padės ir dėl klimato kaitos, kuriant naujas technologijas. Turime tik rūpintis dėl geopolitinio nestabilumo, bet tai jau kita tema.

Kaip vertinate Lietuvos technologijų rinką? Ar turite mums kokių patarimų?

– Dirbame su keliais tarptautiniais partneriais ir vyriausybėmis, ir nesu labai gerai pažįstamas su Lietuvos technologijų aplinka, bet padariau šiokį tokį tyrimą bendradarbiaudamas su Lietuvos valdžia. Manau, kad ji panaši į kitų Europos šalių. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas didžiosioms pasaulio rinkoms, nes pačios Lietuvos rinka yra labai maža. Jums reikia klientų, kurių tenka ieškoti už šalies ribų, kurti ryšius su pasauline technologijų bendruomene – investuotojais, kūrėjais, išmokti konkrečios rinkos klientų kalbą, taip pat žinoti visus žaidėjus, nesvarbu, kurioje rinkoje būtumėte – ar kitose ES valstybėse, ar Indijoje, ar JAV. Lietuva, mano supratimu, yra atlikusi puikų darbą kurdama savo technologijų ekosistemą, leisdama sektorių remiančius įstatymus, bendradarbiaudama tarp universitetų, tyrimų institucijų ir vyriausybės, naudojate visus jums prieinamus išteklius. Panašiai yra ir JAV – turime tiek galimybių, tikrai ne visi startuoliai žino, kokiomis paslaugomis gali pasinaudoti nemokamai. Taip pat manau, kad svarbu suprasti ateities kryptis – pavyzdžiui, investuoti į DI, pritaikyti savo technologiją prie DI. Jei to nepadarysi, veikiausiai nebūsi pirmaujantis. Galų gale, mano nuomone, dažnai matome, kaip žmonės įsimyli sprendimus, bet ne problemas, su kuriomis susiduria jų klientai. Problemas reikia suprasti – sprendimai per laiką keičiasi, bet jei supranti problemą, galėsi ne tik parduoti sprendimą, bet ir nuolatos keistis kartu su klientais ir prisitaikyti.

J. Krameris dalyvaus Niujorke (JAV) kovo 5–7 d. vyksiančiame Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, kurį organizuoja Lietuvos atstovybės JAV kartu su Amerikos ir Lietuvos verslo bendruomenėmis. Forumu siekiama suartinti Lietuvos ir Šiaurės Amerikos šalių verslininkus, užmegzti naujus abipusiškai naudingus partnerystės ryšius ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą prioritetiniuose verslo, ekonomikos ir mokslo sektoriuose.

2024 02 19 15:00
Spausdinti