ShutterstockTelšių verslui naujieji technologijų ir žalumo pokyčiai gali tapti laipteliu į sėkmę.
Skaitmenizacija ir gebėjimas sėkmingai vykdyti žaliąją transformaciją įgauna vis daugiau reikšmės. ES šie du terminai jau vartojami neatskiriamai ir gavo neoficialų dvynių pavadinimą. Didelė dalis 2020 m. patvirtinto „Naujos kartos ES“ 750 mlrd. eurų paketo yra skirta būtent skaitmenizacijai, žiedinei ekonomikai, energijos ištekliams švarinti ir išmetamosioms dujoms mažinti.
Pripažįstama, kad skaitmenizacija ir žalioji transformacija yra sudėtingesnės smulkiosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, kurios dėl įvairių priežasčių nesiima reikiamų permainų. Inovacijų agentūros skaičiavimais, Telšių apskrityje tokios įmonės 2022 m. pradžioje sudarė 99,6 proc., beveik du trečdaliai buvo labai mažos (64 proc. jų įdarbinusios iki keturių darbuotojų).
Ekspertai sutinka – jei verslas nesiims atitinkamų pokyčių, ilgainiui mažės bendrovių konkurencingumas, o iš paskos atseks visos su tuo susijusios problemos: investicijų trūkumas, darbo užmokesčio mažėjimas, darbo jėgos nykimas, mažės ir surenkamų mokesčių savivaldybėms. Kaip Telšių rajonas atrodo bendrame paveiksle ir ką reikėtų daryti, norint sulaukti proveržio?
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Nedidelių įmonių ekonomika
Didžiausia Telšių rajone įsikūrusi bendrovė „Žemaitijos pienas“ yra ir vienintelė tokio stambumo įmonė apskrityje. 2022 m. pagal „Verslo žinių“ skaičiavimus ji iš 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių rikiavosi 49-oje vietoje, turėdama 1275 darbuotojus ir 262,6 mln. eurų pajamų. Kitos didesnės Telšių rajono įmonės – „Čia Market“, „Bio Wood“ ir „Kietasis kuras“, Rešketėnų žemės ūkio konglomeratas – atsidūrė kur kas žemiau.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pradžioje Telšių rajone veikė 923 mažos ir vidutinės įmonės. Jomis taip pat pasižyminti Telšių apskritis prie šalies BVP 2021 m. prisidėjo 3,2 proc. (1,8 mlrd. eurų). Inovacijų agentūra skaičiuoja, kad per penkerius metus ši dalis nekito – nors Telšių apskrities BVP 2021 m. augo 12,1 proc., visos Lietuvos – 12,9 proc.
Daugiausia verslas Telšių apskrityje verčiasi apdirbamąja pramone, didmenine ir mažmenine prekyba bei statyba. Atitinkamai ir daugiausia materialinių investicijų čia skiriama kasybai ir apdirbamajai pramonei, statybai ir transportui. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Telšių apskrityje 2021-aisiais siekė 2,3 proc. visos Lietuvos TUI (625 mln. eurų).
Darbo rinka Telšių apskritis neišsiskiria iš kitų Lietuvos apskričių. 2021 m. dirbančių asmenų skaičius čia siekė 82,4 tūkst., arba 62,6 proc. visų apskrities gyventojų, užimtų žmonių skaičiuota 58,4 tūkst. Ir nors tais metais užimtų asmenų skaičius mažėjo, bendras nedarbo lygis Telšių apskrityje siekė 7,6 proc. ir tik puse procentinio punkto viršijo šalies vidurkį. Kai praūžus pirmajai pandemijos bangai septyniose Lietuvos apskrityse nedarbo lygis išaugo, Telšiuose jis liko nepakitęs. 2021 m. augo ir Telšių apskrities darbo našumas – jis šoktelėjo 58 proc., nors visoje šalyje – tik 16 proc. Anot Valstybės duomenų agentūros, šioje srityje labiausiai pasižymėjo apdirbamoji pramonė ir kasyba.
Kartu surėmus pečius būtų įmanoma pakviesti investuoti tuos, kurie atneštų naujovių ir pramonės, verslo proveržį Telšių regione.
Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmų (PPAR) direktorius Alfredas Jonuška sutiko – Telšių rajone dominuoja smulkusis verslas, tačiau yra ir gerų ženklų. Pavyzdžiui, savivaldybė yra išreiškusi norą kurti Telšių pramonės parką ir į jį pritraukti stambesnių žaidėjų. „Manome, kad kartu surėmus pečius būtų įmanoma pakviesti investuoti tuos, kurie atneštų naujovių ir pramonės, verslo proveržį Telšių regione“, – vylėsi A. Jonuška. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ir savivaldybė aktyviai skatina verslą ir dažnai pati kreipiasi su idėjomis, o ne laukia pasiūlymų.
Karčios šaknys...
Nenuostabu, kad tokios sritys, kaip informacija ir ryšiai (vienas pagrindinių su skaitmenizacija susijusių sektorių) Telšių apskrityje sulaukia mažai dėmesio – pavyzdžiui, materialinių investicijų 2021 m. šiai sričiai buvo skirta 0,8 proc. Tačiau panaši padėtis yra visoje Lietuvoje.
Pagal ES ir kai kurių kitų pasaulio šalių ekonomikos inovacijų plėtros lygį vertinančią Europos inovacijų švieslentę Lietuva iš 27 bloko šalių yra 19 vietoje, o inovacijų sistemos efektyvumas nesiekia ES vidurkio. Nors galime pasidžiaugti geru interneto prieinamumu, pagal tai, kiek informacinių ryšių ir technologijų mokymų darbdaviai rengia savo darbuotojams, esame tik 24. Iš visų šalies gyventojų vos 23 proc. turi aukštesnius nei bazinius skaitmeninius įgūdžius.
132 pasaulio valstybes vertinančio Pasaulinio inovacijų indekso rezultatai taip pat prasti – Lietuvos inovacijų sistemos efektyvumas yra per žemas savo ekonomikos išsivystymui, ir nuo 2018 m. šioje srityje nedarėme jokio proveržio. Pagal Europos Komisijos prižiūrimą Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) 2021 m. buvome 14-oje vietoje ES. Inovacijų agentūra pabrėžia – mažiausiai prie šio įvertinimo prisidėjo verslo sektoriaus skaitmenizavimas. Pagal šį indeksą tik pusė Lietuvos gyventojų (49 proc.) turi bent bazinius skaitmeninius įgūdžius.
Anot Saulėtekio mokslo ir technologijų parko konsultanto, konsorciumo „EDIH Vilnius“ koordinatoriaus Edgaro Kriukonio, smulkiosios ir vidutinės įmonės nedrįsta imtis skaitmenizacijos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jo teigimu, skaitmeninių technologijų diegimą lėtina keli veiksniai: skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir nenoras rizikuoti.
„Remiantis DESI, 2021 m. tik 56 proc. mažų ir vidutinių įmonių pasiekė bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, palyginti su 86 proc. didelių įmonių, – kalbėjo ekspertas. – Duomenys rodo, kad mažesnėms įmonėms dažnai trūksta išteklių ir praktinių žinių skaitmeninėms technologijoms diegti.“
Tyrimai rodo, kad viena pagrindinių priežasčių išlieka finansinių išteklių trūkumas, dėl to technologijoms nėra teikiamas prioritetas. Kliūčių kelia ir riboti vadybiniai gebėjimai, nepakankamas planavimas ilgam laikotarpiui. „Šio tipo įmonės remiasi savo darbuotojų supratimu ir turimomis žiniomis, kurias jie įgyja dirbdami, bet retai yra kryptingai investuojama į darbuotojų gebėjimų stiprinimą atsižvelgiant į įmonės ilgalaikius strateginius planus“, – pabrėžė E. Kriukonis.
Žemaitijos verslo centro direktorė Reda Raginskienė tikino, kad verslo atstovai supranta skaitmenizacijos poreikį bei naudą tolesnei įmonių raidai ir perspektyvai, tačiau susidomėjimas galėtų būti didesnis – galbūt dėl per didelio užimtumo tokie tikslai primirštami arba nematoma didelė perspektyva investuoti, nes grąža nebūtinai skaičiuojama iš karto.
„Matome poreikį ir pačių verslininkų norą, kad jie gautų daugiau informacijos, susipažintų su skaitmenizacijos naujovėmis, kurios jų laukia ir ką jie turėtų daryti, kuria kryptimi link to eiti, – pripažino ir A. Jonuška. – Iš tikrųjų, turbūt ką pastebi ir kitų regionų, didžiųjų miestų verslai, – regionuose yra šiek tiek atsilikimo, bet juk nereikia fizinio kontakto, galima seminarus vesti internetinėje erdvėje, tik tikriausiai reikia moderatorių, kurie per ekspertus galėtų tas žinias atnešti į regioną.“
Skaitmeninės technologijos yra galingi įrankiai, kuriuos tinkamai naudodami galime pasiekti išskirtinių rezultatų.
Pasak įmonės „Nord HR“ vadovo Remigijaus Lauručio, šiuo metu mažai vadovų nesuvokia skaitmenizacijos naudos, tačiau mažoms įmonėms reikia būti išradingesnėms: „Galbūt naudotis nemokamomis programomis, nepilnų funkcijų programinėmis įrangomis. Didesnės įmonės dažnai perka rimtus komercinius paketus, sumoka už diegimą, darbuotojų mokymus, be to didelėse įmonėse procesai neveikia. Bet iš tikrųjų ir mažieji, ir didieji šioje srityje dirba gana neblogai.“
E. Kriukonio teigimu, valstybė šioje srityje taip pat tiesia pagalbos ranką. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos ketina pradėti taikyti priemones šalies ekonomikai stiprinti, jų bendra suma sieks beveik 1 mlrd. eurų, o iš jų trečdalis bus skiriama skaitmenizacijai. Apie naujas finansavimo priemones bei kvietimus skelbia ir Saulėtekio technologijų parkas, ir Inovacijų agentūra.
...ir saldūs vaisiai
Jei dabar įmonėms sunku susidėlioti prioritetus ir kreipti dėmesį į procesų skaitmenizaciją, ateityje, pasak IQ pašnekovų, tai gali skaudžiai atsirūgti. Tačiau, jei užvilkinus technologijų diegimą verslų konkurencingumas mažėja, atvirkštiniu atveju, technologijas prisijaukinus, galima nemažai išlošti.
Anot R. Lauručio, skaitmenizacija leidžia laikytis aukštesnių kokybės standartų, o tai verslui dažnai yra pats svarbiausias dalykas: „Jei nenaudoji jokių skaitmeninių sistemų, projektai išeina, kaip išeina, arba kada baigsime, tada baigsime. Skaitmeninė įranga leidžia fiksuoti įmonės veiklos rodiklius, juos matuoti, o tada galima ir šiek tiek prognozuoti, einant laikui gerinti tuos procesus, vadinasi, gerinti ir paslaugos kokybę.“
E. Kriukonis vardijo skaitmenizacijos pranašumus: produktyvumo ir efektyvumo didinimą, procesų supaprastinimą, padidintą saugumą. „Tai tik keletas priežasčių verslo skaitmenizacijai, – pripažino jis. – Visos jos veda į aukštesnį konkurencingumą rinkoje ir bendrą verslo sėkmę. Šiuo metu dėl EK iniciatyvos per Europos skaitmeninius inovacijų centrus verslui yra unikali galimybė sustiprinti savo įmonės skaitmenizacijos brandos lygį tokioms paslaugoms gaunant iki 100 proc. nuolaidą.“
Pasak eksperto, į skaitmeninių technologijų naudojimą žiūrima kaip į būdą gerinti įmonės vidaus procesus – technologija gali padėti sumažinti įmonės turimus apribojimus, tačiau tam yra būtina sąlyga. „Kartu su technologija turi būti įvedamos naujos vidaus taisyklės ir keičiamos esamos tvarkos. Būtent darbuotojų pokyčių baimės nesuvaldymas dažnai lemia, kad įdiegtos skaitmeninės technologijos neatneša laukiamų rezultatų, – teigė E. Kriukonis. – Skaitmeninės technologijos yra galingi įrankiai, kuriuos tinkamai naudodami galime pasiekti išskirtinių rezultatų.“
Su vėjeliu
Žaliosios transformacijos srityje Telšiai turbūt ryškiausiai visoje šalyje žiba atsinaujinančiosios energetikos sektoriuje. Kaip teigė „E-energijos“ vadovas Gediminas Uloza, dabar regione veikia trys vėjo jėgainių parkai, vienas statomas ir planuojami dar trys. 2022 m. „E-energija“ privačiomis lėšomis Telšių rajone pastatė ir užbaigė beveik 70 megavatų (MW) parką, čia planuoja įrengti ir dar du – 80 ir 120 MW pajėgumų.
„Kažkada gal buvo sunku įsivaizduoti, kad toks regionas, kaip Telšiai, galėtų turėti vėjo jėgainių parką, bet tam tikri investiciniai projektai į atsinaujinančiąją energetiką parodė, kad įmanoma padaryti ir, galbūt skirtingai nei kituose Lietuvos regionuose, Telšiai šiuo klausimu pirmauja“, – kalbėjo Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis.
Ką tai reiškia verslui? „Nėra jokio būdo, kaip nauji vėjo malūnai elektros kainą didintų – taip jau sudėliotas aukcionų principas, kad kiekvienas iš jų gali tik sumažinti elektros kainą regionui, – kalbėjo G. Uloza. – Tai vienareikšmiškai yra nauda visai Lietuvai.“
Savo ruožtu savivaldybei nauda, anot pašnekovo, yra trejopa: darbo vietų skaičiaus padidėjimas vykstant statyboms, vėliau darbo vietos eksploatuojant ir nekilnojamojo turto mokestis bei šiuo metu jau įstatymiškai sureguliuoti mokesčiai vietos bendruomenėms.
„Telšių rajonas yra pavyzdys visai Lietuvai, nes rajonas prieš kokį trejetą metų neturėjo nė vienos reikšmingos vėjo elektrinės – gal kokią vieną mažytę naudotą, – prisiminė G. Uloza. – Šiandien turbūt yra vienas didžiausių elektros iš vėjo gamintojų. Tai, ko gero, didžiausia koncentracija visoje Lietuvoje. Ji atsiranda iš to, kad geografinė padėtis yra gana palanki, antra, pati savivaldybė gana prognozuojama ir nedaro nereikalingų kliūčių. Yra bendruomenės, su kuriomis galima susišnekėti, seniūnai, vietos savivalda, gyventojai net, galima sakyti, kartais ir didžiuojasi tuo, kad yra proveržio priekyje.“
V. Lembutis pritarė – žalioji energetika nėra ta sritis, kuri atsipirks iškart arba per trumpą laikotarpį, tačiau ES lygiu ji labai skatinama, o prie šio klausimo nuolat grįžtama. Anot pašnekovo, kai kurie didieji užsakovai Europoje savo klientams pateikia Žaliojo kurso įgyvendinimą savo veikloje: „Kitaip tariant, jie neperka arba nesudaro sutarčių, jei paslaugos teikėjas neturi šios politikos, neskatina žaliosios energetikos, socialinės atsakomybės – su tokiais paslaugų teikėjais arba gamintojais jie nedirba.“
„Vėjo jėgainės sukuria rajono įvaizdį, – apibendrino R. Raginskienė. – Kad ir kaip būtų, bendras rajono matymas taip pat keičiasi nuo naujo kraštovaizdžio kūrimo su vėjo jėgainėmis.“
BEREKLAMOS:
