FreepikBritų savaitraštis „The Economist“ kasmet skaičiuoja garsųjį „Big Mac“ indeksą, kuriame pagal „McDonald's“ greito maisto tinklo mėsainį vertina realius įvairių valiutų kursus. Tačiau šįkart leidinys pagal „Big Mac“ kainas nutarė apžvelgti ir valstybių gyventojų atlyginimus. Indekse Lietuva rikiuojasi 21-oje vietoje, po Prancūzijos ir Švedijos.
Leidinio žurnalistai skaičiavo, kiek „Big Mac“ mėsainių šalies gyventojai gali nupirkti už savo metinius atlyginimus. „Big Mac“, anot jų, yra jau paruošta perkamosios galios iliustracija, nes atspindi visur vienodą prekių rinkinį, ir yra tikrosios daiktų kainos matas skirtingose valstybėse. Indekse naudojama Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) pateikiama 35 valstybių 2023 m. metinių atlyginimų prieš mokesčius statistika. Atlyginimai, išreikšti vietine valiuta, buvo padalinti iš „Big Mac“ kainos, ir taip sužinota, kiek vidutinis darbuotojas pilnu etatu per metus gali nusipirkti šių mėsainių – šią analizę straipsnio autoriai pavadino „MacWage“ („MacAtlyginimas“).
Pirmoje vietoje puikuojasi JAV, kurių vidutinis darbuotojas per metus gali namo parsinešti 14 tūkst. „Big Mac“ mėsainių. Antroje vietoje – Šveicarija (apie 13 tūkst.), trečioje – Danija (maždaug 12,5 tūkst.), nuo jos nedaug atsilieka Australija, o penketuką užbaigia Belgija. Sąrašo pabaigoje, 35-oje vietoje atsidūrė Meksika, kurioje vidutinis darbuotojas per metus už savo atlyginimą gali leisti apie 2,5 tūkst. „Big Mac“ mėsainių.
Lietuva yra 21-oji su maždaug 6,5 tūkst. „Big Mac“ mėsainių, ir sąraše rikiuojasi po Prancūzijos ir Švedijos (abi apie 8 tūkst.). Po Lietuvos seka Latvija su 6 tūkst. mėsainių, Estija liko 25-oje vietoje (maždaug 5 tūkst.).
Tačiau leidinio žurnalistai į skaičiavimus įtraukė ir tai, kad kiekvienoje valstybėje išdirbtų valandų kiekis taip pat nėra vienodas. Tad sudarius dar vieną grafiką pagal vidutiniškas darbo valandas (kiek „Big Mac“ mėsainių galima uždirbti per valandą), JAV pirmą vietą užleidžia Danijai ir pačios krenta į trečią (atitinkamai 7,4 ir 8,1 mėsainio per valandą), šveicarai lieka antri, o Lietuva pakyla iki 20-os vietos, aplenkdama iš 18-os pozicijos nusileidusią Pietų Korėją.
„The Economist“ pažymi – šie skaičiavimai ne visiškai atitinka realybę. Atlyginimų vidurkis skaičiuotas neatskaičius mokesčių, kurie kiekvienoje valstybėje yra skirtingi ir, pavyzdžiui, Danijoje gali siekti ir virš 50 proc. Neatsižvelgiama ir į skirtingas būsto, viešojo transporto ir kitas kainas. „Tokioje besivystančioje šalyje, kaip Meksika, kur būstas yra pakankamai pigus, o amerikietiškas greitasis maistas pakankamai brangus, mėsainiais grįstas atlyginimų skaičiavimas neatskleidžia, kiek daiktų vidutinis darbuotojas gali iš tiesų sau leisti, – teigiama straipsnyje. – Nepaisant to, kaip greitas metodas lyginti pajamas visame pasaulyje „MacWage“ yra lengvai suvirškinamas.“
