IQ montažasPradžioje Lietuvos vykdyta paramos Taivanui politika atrodė romantiška – maža Baltijos valstybė, rodanti dantis Kinijai, turėjo mažai ką prarasti. Tačiau kinai gana greitai rado spragą ir ėmė spausti Lietuvoje veikiančias Vokietijos įmones. Ar po vokiečių gali sekti ir kiti?
Lietuvos bankas (LB) dar rugpjūtį skelbė, kad praradus eksportą į Kiniją šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauktų nereikšmingai – apie 0,3 proc. Galiausiai taip ir nutiko – gruodžio pradžioje Kinija uždraudė visą importą iš Lietuvos. O štai Vokietijos investicijos Lietuvoje, LB skaičiavimais, 2021 m. II ketvirtį siekė beveik 5,6 mlrd. eurų. Vokietija yra ir viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių.
Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios dvi vokiečių įmonės – automobilių dalių gamintoja „Continental Automotive Lithuania“ ir automobilių pramonės gamykla „Hella“. Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, pirmoji jau susilaukė Kinijos spaudimo nenaudoti Lietuvoje pagamintų dalių į Kiniją eksportuojamuose produktuose.
Kinija išlieka didžiausia Vokietijos prekybos partnere. 2020 m. vokiečiai kinams eksportavo prekių už 97 mlrd. eurų, didžiausią dalį (už 24,7 mlrd.) sudarė automobiliai ir jų komponentai. Vokietijos importas iš Kinijos – dar didesnis, pernai siekęs 118,5 mlrd. eurų (dauguma, už 35 mlrd. eurų, buvo elektroninė įranga).
„Vokietijos pramonė, kuriai Kinija yra viena svarbiausių rinkų, pirmiausia galvoja apie savo interesus, – įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas. – Verslas Kinijoje jai yra pernelyg svarbus, kad darytų kažkokius sprendimus, kurie galėtų jam pakenkti“.
BNS fotoProfesoriaus teigimu, dėl to iš Vokietijos ir pasigirsta gana kritiški pasisakymai apie Lietuvos vykdomą politiką – nors pradžioje jie buvo išsakyti kartu su kritika Kinijos vadovybei. Vokietijos industrijų federacija (BDI) išreiškė nepritarimą kinų veiksmams ir patvirtino, kad bet kokia neigiama įtaka Europos Sąjungos (ES) vidaus prekybos grandinėms nebus toleruojama, tačiau tuo pat metu pabrėžė, jog vis dar svarbu su Kinija išlaikyti gerus ekonominius ryšius.
„Kinai bando paveikti ir kitas šakas, susijusias su kitomis įmonėmis, turinčiomis tiekimą į Kiniją, ne tik automobilių pramonę, – patvirtino ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Čia jau ne vien Vokietijos įmonės“. Konkrečių įmonių pašnekovas nenorėjo įvardinti dėl jų konfidencialumo, tačiau paminėjo, kad vien tarp konfederacijos narių yra 60 įmonių, susidūrusių su tiekimo trikdžiais.
„Situacija tampa sudėtingesnė vertinant ne vien Lietuvos tiesioginius ekonominius ryšius su Kinija, bet ir Lietuvos verslo ryšius su kitomis ES šalių įmonėmis, kurios savo ruožtu turi interesų Kinijoje, – kalbėjo R. Vilpišauskas. – Taip pamatome, kokiais sudėtingais tarpusavio priklausomybių ryšiais Lietuva yra susijusi su išorės pasauliu“. Kinija per pastaruosius dešimtmečius tapo viena didžiausių pasaulio ekonomikų kartu su JAV ir ES.
Bloga reklama
Pykčiai su Kinija gali paveikti ne tik Lietuvoje jau veikiančias užsienio kapitalo bendroves, bet ir ateities investuotojų sprendimus. Verslo asociacijos „Investors‘ Forum“ pirmininkas Rolandas Valiūnas neatmetė, kad tokių įmonių, kaip esančių Kauno LEZ, yra ir daugiau. „Galima tikrai tikėtis, kad tai palies ir kitas įmones, – kalbėjo jis. – Šiuo metu asociacijoje konsultacijų dar nevyksta, bet bendras nerimas tikrai yra“.
„Bet kokie neramumai, skandalai, trikdžiai tikrai investicijų neskatina ir mes tą tikriausiai visi suprantame, – pritarė ir V. Janulevičius. – Pozityvumo nėra, šalys gali rinktis ir kitas valstybes, ne Lietuvą“.
R. Vilpišausko teigimu, nors vertinant pagal dabartinę situaciją peršasi išvada, kad ateityje užsienio investuotojai gali būti atsargesni dėl investicijų Lietuvoje, kol kas spręsti dar anksti: „Per mažai matome ir per mažai turime patirties šiuo požiūriu, kad būtų galima daryti kažkokias tvirtesnes išvadas“.
BNS fotoPašnekovas priminė, kad keičiasi ir pačios ES, ir didžiųjų jos ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – požiūris į Kiniją, jis tampa panašesnis į kritišką JAV poziciją. Nors kol kas pačioje Europos Sąjungoje solidarumas matomas tik gerų ketinimų ir pareiškimų forma, pati Kinija tokiu spaudimu taip pat ilgainiui gali mobilizuoti ES nares ir nukreipti jas prieš save.
„Kol kas iš tiesų galima konstatuoti, kad išaugo neapibrėžtumas, ar investavus Lietuvoje ir plėtojant čia veiklą po to bent jau kai kuriose autoritarinėse valstybėse tokie verslai nepatirtų įvairių nepatogumų, susijusių būtent su Lietuvos vardu,“– teigė profesorius.
Vis dėlto būtent spaudimas verslui išlieka pagrindiniu Kinijos įrankiu baudžiant Lietuvą už jai nepriimtiną užsienio politiką. „Politikai savo pozicijas koordinuoja bent jau ES institucijose, tad jei Kinija spaustų naująją Vokietijos valdančiąją koaliciją, turbūt pasiektų mažiau, nei tiesiogiai spausdama Vokietijos įmones“, – sakė R. Vilpišauskas.
Valstybė turi prisiimti atsakomybę prieš verslą
R. Valiūnas kaip pagrindinę galimą Lietuvos politikų veikimo priemonę mato dar intensyvesnį kalbėjimąsi su Europos institucijomis ir kitais Vakarų partneriais, nes tikėtis Kinijos atsitraukimo be didesnio spaudimo iš Vakarų šiuo atžvilgiu būtų sunku.
Vis dėlto klausimų kyla ir dėl galimos tarptautinių institucijų pagalbos, pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO). R. Vilpišausko nuomone, Kinijos vadovybės daromą spaudimą bus sudėtinga įrodyti, kadangi jis dažnai remiasi neformaliais ryšiais. Kinijos Komunistų partija turi didelę įtaką ir Kinijos įmonėms, ir patiems vartotojams, tad ir spaudimas kyla iš pačios Kinijos politinės sistemos ypatumų, o be formalių įrodymų PPO gali būti sudėtinga iškelti bylas prieš organizacijos principų neatitinkantį Kinijos elgesį.
BNS fotoV. Janulevičius atkreipė dėmesį į galimus pagalbos sprendimus šalies viduje – Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad įmonės, dirbančios su Azijos valstybėmis ir susiduriančios su trikdžiais, turėtų prieigą pasiskolinti pinigų vykdomai veiklai.
„Turime suprasti, kad šiandien tarp Lietuvos ir Kinijos keliauja virš 1000 konteinerių – tai yra ženkli suma, tikėtina, kad bus arba labai dideli vėlavimai, arba bus neatsiskaityta už dalį produkcijos, kurią reikės grąžinti, – kalbėjo pašnekovas. – Valstybė turi pasiruošti bent jau pradžioje paskolinti lėšas įmonėms už tinkamas palūkanas, kad jos galėtų išgyventi, nes čia yra nenumatytas trikdis. Pramonės augimas pastaraisiais mėnesiais buvo ženklus. Tikiuosi, kad pramonei ir įmonėms tempiant Lietuvos ekonomiką valstybė prisidės ir padės joms sunkiu metu“.
