Lenkija jau priėmė apie milijoną ekonominių migrantų iš Ukrainos. Lietuvos svetingumas – šimtą kartų mažesnis.

Užsitęsus karui Donbaso regione ir toliau stagnuojant Ukrainos ekonomikai, vis daugiau šios šalies piliečių veržiasi dirbti į užsienį. Jie plūste plūstelėjo į artimiausią kaimynę Lenkiją. Pastaraisiais metais vis daugiau ukrainiečių įdarbina ir Lietuvos įmonės. Tikėtina, kad Ukrainos gyventojų srautas dar padidės, kai jiems nebeliks teisinių kliūčių po ES šalis keliauti be vizų. Lenkijos valdžios institucijos pripažįsta negalinčios suskaičiuoti, kiek tiksliai Ukrainos piliečių dirba šalyje. Neoficialiais duomenimis, jų gali būti net milijonas. Iš kasmet užsieniečiams suteikiamų darbo leidimų net 80 proc. išduodama Ukrainos gyventojams. Tačiau tikrąjį ekonominių migrantų skaičių galima tik nuspėti, nes Lenkija nėra sukūrusi efektyvios darbo rinkos kontrolės sistemos. Abiejų šalių spaudoje netrūksta istorijų apie gausias ukrainiečių šeimas, kurių visi darbingo amžiaus nariai uždarbiauja Lenkijoje, o namie vaikus prižiūri seneliai. Kai kuriems atvykėliams pasiseka pasirašyti ilgalaikes sutartis, kiti verčiasi padieniais darbais ir gana dažnai dirba nelegaliai. Ypač daug nelegalių ekonominių migrantų pritraukia žemės ūkio sektorius rudenį, kai nuimamas gausus obuolių ir kitų kultūrų derlius. Pasitaiko atvejų, kai ūkininkai samdo kaimynus ir žada jiems mokėti po 8 zlotus (apie 1,8 euro) už valandą, tačiau nemažai darbuotojų tegauna dalį sutartos sumos. Skųstis beprasmiška, nes už nelegalų darbą Lenkijoje užsieniečiams gresia 1000–5000 zlotų (232–1160 eurų) baudos, deportacija ir draudimas atvykti į šalį artimiausius trejus metus.

Iš kasmet užsieniečiams suteikiamų darbo leidimų net 80 proc. išduodama Ukrainos gyventojams.

Vis dėlto ukrainiečiai linkę rizikuoti, kad tik galėtų uždirbti nors kiek daugiau nei gimtinėje. Jie susitaiko ne tik su mažesniu atlygiu, bet ir su kukliomis gyvenimo sąlygomis: dažniausiai įsikuria garaže ar ūkiniame pastate, kur darbdavys tik pastato lovas pernakvoti. Nelegalius atvykėlius gana drąsiai priima ir lenkų darbdaviai, nes šiems apsimoka susimokėti baudas, bet gerokai sutaupyti nusamdžius daug pigesnę darbo jėgą.

Atviras kelias

Jungtinių Tautų duomenimis, apie ketvirtadalį Ukrainos piliečių gyvena žemiau skurdo ribos ir kasmet jų dalis didėja. Net centrinėje šalies dalyje, kur nevyksta karo veiksmai, sunku rasti darbą, o vidutinis atlyginimas tesiekia apie 180 eurų. Nelegalūs darbuotojai Lenkijoje gali tikėtis dukart didesnių pajamų. Migrantų padėtimi susirūpinusi Lenkijos profesinių sąjungų konfederacija pernai liepą padėjo įkurti profesinę sąjungą ukrainiečių teisėms ginti, nes šie susiduria su tokiomis pat išnaudojimo, medicinos paslaugų neprieinamumo problemomis kaip į Jungtinę Karalystę emigravę lenkai. Lenkijos centrinis bankas skelbia, kad vidutinis ukrainiečių uždarbis siekia 2000 zlotų (apie 456 eurus) per mėnesį. Apie trečdalį šių pajamų migrantai išleidžia savo reikmėms, o du trečdalius išsiunčia artimiesiems į gimtinę. Apklausus 700 Ukrainos piliečių paaiškėjo, kad daugiausia vyrų dirba statybos sektoriuje ir kitose pramonės įmonėse, o moterys pajamas gauna iš namų ūkio paslaugų sektoriaus, kur dirba namų tvarkytojomis, auklėmis ar prižiūri vyresnius žmones. Prieš karą Ukrainoje vidutinis į Lenkiją atvykusių kaimynų amžius siekė 43, o dabar – 33 metus. Taigi, spėjama, kad išvažiuoja ir šauktinio amžiaus vyrai, nes vien 18–25 metų migrantų nuo karinio konflikto pradžios padaugėjo 7 kartus.

Prieš karą Ukrainoje vidutinis į Lenkiją atvykusių kaimynų amžius siekė 43, o dabar – 33 metus.

2015 m. pirmą pusmetį šis skaičius viršijo 20 tūkst. – beveik tiek pat, kiek per visus 2012-uosius. Tačiau ne tik Ukrainos, bet ir dar kitų penkių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos – ir Rusijos piliečiams leidžiama Lenkijoje oficialiai dirbti šešis mėnesius, potencialiam darbdaviui tik užpildžius deklaraciją apie ketinimą suteikti darbo vietą. Tokių deklaracijų 2015-aisiais pateikta beveik milijonas – penkis kartus daugiau nei 2013-aisiais, o 2016 m. pirmą pusmetį skaičius viršijo 600 tūkst. Tačiau tai nereiškia, kad tiek ukrainiečių ir buvo laikinai įdarbinta žemės ūkio, statybos, transporto bei maisto pramonės įmonėse. Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos instituto docentė Joanna Fomina atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad 2015-aisiais tik trečdalis pagal deklaracijas galėjusių atvykti užsieniečių dirbo nurodytoje bendrovėje, kitas trečdalis kirto sieną, bet darbo vietoje nepasirodė, o dar trečdalis šalies net nepasiekė. Kadangi deklaracijų turėtojams daug lengviau gauti Šengeno vizas, kurios atveria kelią ir į kitas ES valstybes, tikėtina, kad dalis ukrainiečių nusprendė ieškoti laimės kitose Bendrijos narėse.

Leidžia šaknis

Žinant, kad jaunas gydytojas Lenkijoje uždirba 1000 eurų, Vokietijoje – 4000, o Ukrainoje – tik 250, galima spėti, jog Lenkija ukrainiečiams tebus laikina stotelė pakeliui į Vokietiją. Tačiau dauguma migrantų lieka ir dėl artimos kaimynystės su gimtine, ir dėl mažesnių kalbos bei kultūros barjerų. „Ukrainiečiams artimesnė lenkiška kultūra nei vokiška tvarka“, – sakė tarptautinės įdarbinimo paslaugų įmonės „Manpower Group“ darbo rinkos ekspertas Marekas Strojkowskis. Ukrainiečiai išties sieja savo ateitį su Lenkija: pernai migrantai įsigijo beveik 4000 būstų, o iš santuokų, registruojamų su užsieniečiais, pusė gyvenimo partnerių buvo Ukrainos piliečiai. Lenkijoje nedarbo lygis siekia beveik 9 proc., tad ne visi migrantai čia sutinkami išskėstomis rankomis. Kai kurios lenkų bendrovės imasi tarpininkių vaidmens ir siunčia ukrainiečius padirbėti į kitas ES šalis. Tokių darbuotojų atrasta net Estijoje. Šios šalies dienraštis „Postimees“ buvo aprašęs istoriją, kai viename ūkyje aptikti keturi ukrainiečiai, neturintys būtinų leidimų dirbti Estijoje. Juos čia atsiuntė Lenkijos bendrovė.

Ukrainiečiai išties sieja savo ateitį su Lenkija: pernai migrantai įsigijo beveik 4000 būstų.

Oficialiai ukrainiečiai nebuvo įdarbinti Estijoje, kuri, gindamasi nuo pigios darbo jėgos antplūdžio, yra nustačiusi, kad net už nekvalifikuotus darbus migrantas turi gauti ne mažesnį kaip 1320 eurų atlygį (daugiau nei vidutinė alga) prieš mokesčius. Tačiau, kai migrantus atsiunčia užsienio bendrovė, minėta įstatymo nuostata negalioja, ir darbuotojams gali būti mokama gerokai kuklesnė alga.

Darbdaviai ieško patys

Lietuvoje galioja daug griežtesnė užsieniečių įdarbinimo tvarka – leidimo dirbti reikia laukti mažiausiai du mėnesius ir atvykėlį galima įdarbinti tik tuo atveju, kai šalyje nepavyksta rasti darbdavio reikalavimus atitinkančio specialisto. Darbo biržos duomenimis, daugiau nei pusė 2016-aisiais išduotų leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje atiteko kaimynams iš Ukrainos, trečdalis – baltarusiams, likusi dalis – Moldovos ir Rusijos piliečiams. Daugiausia atvykėlių – 82 proc. – įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojais. Likusi dalis dirba statybos sektoriuje betonuotojais, mūrininkais, apdailininkais, pastatų šiltintojais, tinkuotojais, pastatų dažytojais, plataus profilio statybininkais. Jiems esą mokamas toks pat atlyginimas kaip lietuviams, nes už mažesnę algą užsieniečiai tiesiog nesutiktų įsipareigoti ir rinktųsi kitas šalis. Lietuvos vežėjų įmones vienijančios asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Vytautas Kleinauskas teigė, kad bendrovės mielai priimtų ir daugiau darbuotojų iš Ukrainos, nes kovą dėl tolimųjų reisų vairuotojų didele persvara laimi Lenkija: „Darbo Lietuvoje ieško ne užsieniečiai, o patys Lietuvos darbdaviai dairosi tolimųjų reisų vairuotojų užsienyje.“ Kad Lietuva priversta pati ieškoti būdų, kaip pritraukti Ukrainos gyventojų, patvirtino ir Lietuvos verslo tarybos su Ukraina generalinis direktorius Žilvinas Abaravičius. Ukrainiečių tikrai atvyktų daugiau, jeigu mūsų šalies darbo rinka būtų svetingesnė. Kalbos ar kultūros aspektai nėra reikšmingi, nes daug lietuvių moka rusiškai ir jaučia simpatijas nuo karo kenčiančiai šaliai.

Ukrainiečių tikrai atvyktų daugiau, jeigu mūsų šalies darbo rinka būtų svetingesnė.

Lietuva esą galėtų gauti daugiau naudos, jeigu supaprastintų užsieniečių, ypač artimiausių kaimynų, įdarbinimo procedūras. Anot Ž. Abaravičiaus, ukrainiečių įdarbinimas Lietuvoje labiau suvokiamas ir kaip socialinė misija. Ypač sudėtinga ekonominė padėtis Ukrainos regionuose, ten labai trūksta darbo vietų, nes daug pramonės įmonių sumažino gamybą arba buvo uždarytos. Iki krizės jos didelę dalį produkcijos eksportavo į Rusiją, o ES rinka joms neatsivėrė, nes gaminiai neatitinka nustatytų kokybės standartų.

Menka nauda

Tiesa, skirtingai nei Lenkijoje, kur darbą palyginti nesunkiai randa įvairios kvalifikacijos specialistai, Lietuvoje įsidarbinti gali tik savo srities profesionalai. Vakarų laivų gamyklos, kur dirba daugiau nei 150 užsieniečių, personalo direktorė Ala Minkevičienė teigė, kad į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, nenorima papildomai investuoti į jų mokymus. Vis dėlto įmonė pirmiausia linkusi mokyti tautiečius praktikantus, įgijusius suvirintojo ar laivų korpusų surinkėjo profesiją. „Svarbu, kad Lietuvos įmonės, įdarbinusios užsieniečius iš trečiųjų šalių, negalėtų jų reeksportuoti į kitas valstybes. Tai iškreipia realiai dirbančių užsieniečių Lietuvoje skaičių. Darbo birža 2016 m. išdavė tūkstančius darbo leidimų užsieniečiams, tačiau tik nedidelė dalis jų realiai dirba Lietuvoje. Sudaroma sutartis Lietuvoje, o darbas – kitoje šalyje“, – kalbėjo A. Minkevičienė. Nors, kaip patvirtino Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, užsienietis, turėdamas leidimą dirbti mūsų šalyje, negali pereiti pas kitą darbdavį ar juolab uždarbiauti užsienyje, tolimųjų reisų vairuotojų darbas lieka specifinis. DNB banko vyriausioji finansų analitikė Jekaterina Rojaka taip pat patvirtino, kad tolimųjų reisų vairuotojais dirbantys užsieniečiai didelės įtakos mūsų ekonomikai nedaro, tik palengvina kai kurių transporto įmonių personalo paieškas: „Jie dirba Europoje ir gauna atlyginimą, kurį Lietuvoje retai išleidžia.“ Jeigu mūsų šalis ryžtųsi palengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką, didesnis srautas būtų naudingas ekonomikai, nes tai sumažintų įtampą darbo rinkoje ir prisidėtų prie spartesnio vartojimo augimo. Tikėtina, kad daugiau ukrainiečių galime sulaukti net ir nesiėmę papildomų lengvatų. Dar pernai Briuselis priėmė sprendimą leisti Ukrainos piliečiams keliauti po ES šalis be vizos (tai dar turi patvirtinti visos Bendrijos narės, ir procedūros gali užtrukti visus 2017-uosius). Nors tai nesuteiks jiems teisės uždarbiauti, gali būti, kad dalis keliautojų ryšis kurį laiką nelegaliai padirbėti.