UnsplashPasaulyje ir toliau daugėjant užsikrėtimų koronavirusu atvejų, kai kurie Lietuvos turizmo verslo atstovai sako, kad keliautojų yra, tačiau sektoriaus padėtį apsunkina valstybės paramos trūkumas. Kiti tikina, jog keliaujančių su kelionių agentūromis beveik nėra, o padėtis verčia galvoti ir apie veiklos pokyčius.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė pripažįsta, jog turizmo sektoriui yra sunku, tačiau tikina, kad visos suplanuotos pagalbos priemonės teikiamos laiku.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė sako, kad pagrindine lietuvių kelionių kryptimi tapo Graikija. Tačiau ji pripažįsta, kad, smarkiai sumažėjus keliautojų ir krypčių, turizmo verslui išgyventi tampa sunku, trūksta valstybės paramos.
„Tiek kelionių agentūroms, tiek organizatoriams situacija yra sudėtinga, dalis turizmo verslo subjektų yra pasiėmę paskolas, kad galėtų išlaikyti likvidumą, užtikrinti darbo vietų išlaikymą ir pačias įmones. Bet aišku, paskola nėra tiesioginė subsidija, nes paskolas reikės grąžinti, o kalbant apie tiesioginę finansinę valstybės paramą konkrečiai turizmo verslo įmonėms, tokios paramos dar neturime“, – BNS sakė M. Plepytė.
„Situacija komplikuota ir veiklą vykdyti sudėtinga, nėra generuojami net panašūs rodikliai, kokie buvo pernai. Jei norime užtikrinti, kad sektoriuje išsilaikytų kelionių agentūros ir organizatoriai, būtina ieškoti variantų ir galimybių teikti tiesioginę finansinę paramą“, – pridūrė ji.
Tuo metu kelionių organizatorės „Vildora“ vadovė ir savininkė Dorita Rameikienė sako, kad įmonės padėtis yra labai bloga – kelionių ji kurį laiką neorganizuoja ir net svarsto keisti verslo kryptį.
„Yra vienas kitas keliaujantis žmogus, dėl jų visi plėšosi. (...) Kolegos sako, kad domisi, bet jeigu atvirai, tai niekas nesidomi, niekas per daug nesiveržia keliauti. Yra tie, kurie keliauja, bet pavieniai, jie skrenda savarankiškai“, – BNS sakė D. Rameikienė.
„Čia ne metų reikalas tikrai bus (kol atsigaus turizmo sektorius – BNS). Jau dabar pradėjau intensyviai galvoti apie kažkokį pašalinį duonos užsidirbimą“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, kelionėms beveik nevykstant, įmonė keturiems mėnesiams buvo sustabdžiusi veiklos licenciją: „Nematėme prasmės pirkti licenciją, mokėti draudimą, kai kelionės nevyksta.“
D. Rameikienės teigimu, nemaža dalis turizmo įmonių bus priverstos užsidaryti, nes paklausa nedidelė. Pastaruoju metu padaugėjo keliaujančiųjų po Lietuvą ir Baltijos šalis, tačiau D. Rameikienė pastebi, kad žmonės dažniausiai keliauja savarankiškai.
„Užsidaryti turės ne viena ir ne dvi, ypač didesnės (įmonės – BNS), nes yra sunku, arba prasidės juoda kova dėl būvio. (...) Uždirbti pinigus dabar sudėtinga, daug kas išėjo nemokamų atostogų iš kolegų, daug kas į darbo biržą“, – teigė ji.
Anot jos, padėtį apsunkina ir tai, jog įmonės kol kas negauna paramos iš valstybės: „Gavome šiek tiek paskolų, bet buvo kalbama apie lėšas mokymams, profiliui keisti, rinkodarai. Dėl jų kreipėmės, bet ir aš negavau, ir kolegos negavo.“
Viceministrė: subsidijų nežadėjome, kada bus teikiamos paskolos, neaišku
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad Vyriausybė turizmo sektoriui niekada nebuvo žadėjusi tiesioginių subsidijų, o suplanuotos priemonės įgyvendinamos laiku.
„Tiesioginių subsidijų nebuvo pažadėta, niekada Vyriausybėje to nebuvo žadėta. (...) Apie tai diskutuojama nuolat, jie (turizmo sektorius – BNS) tokių norų turi, bet niekada niekas nėra žadėjęs“, – BNS sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Pasak jos, iš 49 mln. eurų paramos, numatytos turizmo sektoriui, 30 mln. eurų skirta lengvatinėms paskoloms, 10 mln. – medikų atostogoms nuo rugsėjo, 6 mln. turizmo inovacijomis, o likę 800 tūkst. eurų – apmokėti trečiai nakčiai, jei į Lietuvą atvykęs turistas sumokės už dvi naktis.
Nuo liepos 15 dienos pradėtos rinkti paraiškos gauti paskolą – jų gauta už 18 mln. eurų, jos vertinamos. Kada jos bus pradėtos dalyti, viceministrė negalėjo pasakyti.
Pasak viceministrės, kol kas daugiau priemonių turizmui nenumatyta, tačiau prasidėjus antrai bangai neatmetama jas persvarstyti.
„Mes esame linkę jiems pagelbėti, bet negalime įsipareigoti nuolat dotuoti verslą, nes tuomet būtų neteisinga kitų verslų atžvilgiu. (...) Bet aišku, kad dabar jiems reikalinga ir veikia tos priemonės, ir mes nuolat diskutuojame apie galimas kitas priemones“, – BNS sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Pasak jos, penktadienį turizmo sektoriaus situaciją planuojama aptarti ir su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais.
Vartotojų teisų apsaugos tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios panaikintos aštuonių kelionių organizatorių licencijos, dažniausiai pačių įmonių prašymu, be to, 16-ai įmonių jos laikinai sustabdytos. Tai reiškia, kad įmonės nebegali organizuoti kelionių, bet gali jas platinti.
Tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veiki 249 licencijuoti kelionių organizatoriai ir 153 jų pardavimų agentai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
