Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, balandžio 18 d.


EKONOMIKA
TVF euro zonai rekomenduoja dar tvirčiau suveržti diržus kovojant su infliacija
IQ
Unsplash

Liepos 12 d. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Vykdomoji taryba baigė diskusijas su euro zonos valstybėmis narėmis. Jos rekomendacijų išvados – dar labiau griežtinti fiskalinę ir monetarinę politikas siekiant privesti infliaciją iki Europos Centrinio Banko (ECB) numatytos 2 proc. ribos.

TVF sutinka, kad euro zonos ekonomikos parodė „nepaprastą atsparumą“ po Rusijos invazijos į Ukrainą ir didžiausio per kelis dešimtmečius prekybos sąlygų sukrėtimo. Atsparumo priežastimi organizacija įvardijo greitą politinę reakciją ir stiprų paslaugų sektoriaus atsigavimą.

Tačiau jau 2022-ųjų antrą pusmetį ekonominis aktyvumas labai susilpnėjo, o 2023 m. pradžioje sugriežtėjus finansinėms sąlygoms, sumažėjus realiajam darbo užmokesčiui ir kritus vartotojų pasitikėjimui, euro zonos ekonomika paniro į techninę recesiją.

Ateityje niūresnės prognozės sklaidosi. „Vertinant ateities perspektyvas, tikimasi, kad 2023–2024 m. augimas pamažu didės, o jį skatins realiųjų pajamų atsigavimas esant toliau griežtoms darbo rinkos sąlygoms, mažėjant pasiūlos suvaržymams ir stiprėjant išorės paklausai“, – rašoma TVF pranešime žiniasklaidai.

Nors bendroji infliacija euro zonoje sumažėjo, bazinė infliacija išlieka ne tokia pajudinama. Nors ECB ėmėsi priemonių ir pakėlė bazines palūkanų normas, TVF teigimu, infliacija dar kurį laiką išliks didelė.

Neapibrėžtumas taip pat išlieka aukštas. Dėl neramumų finansų rinkose ir sunkumų kitose šalyse gali sumažėti kreditavimas ir padidėti nenoras rizikuoti. Neigiamai bloko augimo perspektyvas paveiktų ir mažesnė išorės paklausa.

„Dėl nuolatinės infliacijos, spartaus darbo užmokesčio augimo reikėtų ilgesnį laiką laikytis griežtos politikos pozicijos, o tai darytų įtaką vidaus paklausai“, – teigia TVF taryba. Infliacijos mažinimas turėtų išlikti prioritetu. Bazinės palūkanų normos turėtų būti pagrindine griežtos pinigų politikos priemone. Jei atsinaujintų pasiūlos sukrėtimai, kuriuos galėtų sukelti Rusijos karo Ukrainoje eskalavimas ir su tuo susijęs žaliavų kainų kilimas, infliacija vėl imtų kilti ir sutrukdytų bloko ekonomikai augti. Kita vertus, TVF neatmeta, kad ir tokiu atveju euro zona pasirodytų atsparesnė, nei tikimasi.

Siekiant užtikrinti, kad infliacija laiku pasiektų tikslinę ribą, „reikia toliau griežtinti monetarinę politiką“, rašoma rekomendacijose.

BVP kils, tačiau ne taip sparčiai

TVF prognozuoja, kad realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) euro zonoje augimas, palyginti su praėjusiais metais, 2023 m. sieks 0,9 proc., o 2024 m. – 1,5 proc. Tačiau aukštumas (1,8 proc.) jis turėtų pasiekti 2025-aisiais, o tada trauktis ir iki 2028 m. siekti 1,3 proc.

Numatomas ir privataus vartojimo atsigavimas – 2023 m. jis bus 0,5 proc., o 2024 m. – 2,1 proc. Vartotojų kainos nuo 8,4 proc. 2022-aisiais susitrauks iki 5,2 proc. 2023 m., o 2024 m. sieks 2,8 proc. ir iki 2028 m. turėtų dar mažėti.

TVF taryba pabrėžė, kad norint padidinti potencialų euro zonos ekonomikos augimą ir remti parėjimą prie skaitmeninio sektoriaus bei tvarumo svarbu išlaikyti plataus užmojo struktūrinę politiką ir investicijas. „Siekiant šių tikslų labai svarbu daryti pažangą įgyvendinant Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslus, toliau stengtis skatinti inovacijas, palengvinti darbo jėgos paskirstymą sektoriuose ir perkvalifikuoti bei kelti darbo jėgos kvalifikaciją, – teigiama pranešime. – Pabrėžiamas ir lemiamas Europos Sąjungos vaidmuo skatinant taisyklėmis grindžiamą atvirą prekybą.“

2023 07 19 11:56
Spausdinti