PexelsAugantis eksportas į Indijos–Ramiojo vandenyno šalis atsveria sumažėjusį eksportą į Kiniją, remdamasi statistika teigia Užsienio reikalų ministerija.
„Prie bendro tikslo – diversifikuoti prekybą ir didinti ekonominį atsparumą – prisideda ir proaktyvi ekonominė diplomatija, diplomatinių atstovybių ir atstovų tinklo plėtra. Bendras lietuviškos kilmės eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių jau dabar daugiau kaip 4 kartus viršija eksporto į Kiniją apimtis per pirmąjį 2021 metų pusmetį ir yra geriausias to įrodymas“, – pranešime teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Statistikos departamento duomenimis, sausio-birželio mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportas pasiekė išaugo 31,1 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o bendras šalies eksportas padidėjo 27,4 proc. iki 20 mlrd. eurų.
Bendras eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių (Australija, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija, Taivanas, Vietnamas, Malaizija, Tailandas) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat laiku pernai, padidėjo 56,5 proc. iki 456,7 mln. eurų.
Tuo metu eksportas į Kiniją per pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik 87 proc. iki 11,8 mln. eurų.
Lietuviškos kilmės prekių eksportas į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių pirmąjį pusmetį išaugo 60,4 proc. iki 400 mln. eurų ir daugiau kaip 4 kartus viršijo praėjusių metų pirmo pusmečio eksportą į Kiniją.
Lietuviškos kilmės prekes daugiausia importavo Singapūras (46 mln. eurų – 2,6 karto daugiau), Australija (79,7 mln. eurų, 2,1 karto), Pietų Korėja (55 mln. eurų, 48 proc.), Indonezija (8,7 mln. eurų, 84,2 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną pirmąjį pusmetį augo 30 proc. iki 11,5 mln. eurų.
Skelbiama, kad Lietuva į dešimt Indijos-Ramiojo vandenyno šalių kasmet eksportuoja bent 63 proc. daugiau nei į Kiniją, nors minėtų šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) kartu nesiekia Kinijos BVP.
