ScanpixVasarį paviešinusi kritiškus tyrimų dėl tam tikrų Mobilumo paketo nuostatų rezultatus Europos Komisija spaudžiama iš visų pusių. Tačiau veiksmų imtis neskuba ir tikisi, kad ES Teisingumo Teismas viską išspręs, nors tai gali ir užtrukti. Tuo metu vežėjų asociacija „Linava“ skelbia apie smulkių transporto įmonių užsidarymus, esą viena iš priežasčių – tas pats ES Mobilumo paketas.
Beveik du šimtai įmonių
Šią savaitę paviešintas „Linavos“ užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atliktas tyrimas. Pasak jo nuo pandemijos pradžios iki gegužės 1 d. veiklą Lietuvoje nutraukė 182 smulkios transporto įmonės, dėl to darbo neteko 1,2 tūkst. darbuotojų.
„Tai, kad veiklą nutraukia vis daugiau įmonių, įtakos turi ne tik pandemija, bet ir Mobilumo paketo reikalavimai, naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais. Tai pagrindinės priežastys, lėmusios, kad minėtų įmonių neliko šalies transporto sektoriaus žemėlapyje“, – pranešime teigė asociacijos prezidentas Romas Austinskas.
„Linavos“ teigimu, Mobilumo paketo įgyvendinimui įmonės privalo įdarbinti papildomų vairuotojų. Didžiosioms įmonėms tai pavyksta, o smulkusis verslas vis labiau traukiasi ir stabdo veiklą. Dar labiau baiminamasi kitų metų vasario mėnesio, kai įsigalios ypač Lietuvos vežėjams nenaudingos dokumento nuostatos, kaip kad vilkikų grąžinimas į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites.
Lūkuriavimo laikotarpis
Dar vasarį Europos Komisija paviešino kritiškus dviejų tyrimų dėl Mobilumo paketo poveikio rezultatus.
„Nors Mobilumo paketas įneša rimtų patobulinimų į vieningos rinkos veiklą ir pagerina vairuotojų darbo sąlygas, tačiau šios studijos nustatė neigiamą poveikį aplinkai. Pagal tris nagrinėtus scenarijus, CO2 emisija išaugs nuo 0,8 proc. iki 4,6 proc.“, – tuomet IQ teigė Europos Komisijos atstovas spaudai, pridūręs, kad Komisija nesiūlė įtraukti į Mobilumo paketą nei privalomo vilkiko grąžinimo nei kabotažo kvotų. Pasak studijų, vilkiko privaloma kelionė į tėvynę kas aštuonias savaites, 2023 m. į aplinką išmes 2,9 mln. tonų anglies dvideginio, o kabotažo taisyklių pakitimai gali nulemti dar 397 tūkst. tonų CO2 papildomą emisiją.
Todėl Komisija kartu paragino atnaujinti diskusiją dėl šių Mobilumo paketo nuostatų.
„Komisija siekia atviro dialogo dėl galimų kitų žingsnių, turint omeny Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą, deramą vieningos rinkos veikimo užtikrinimą bei vairuotojų socialinių standartų ir gerovės apsaugojimą“, – tuomet pažymėjo Europos Komisijos atstovas.
Tačiau praėjus daugiau nei dviems mėnesiams jokių pokyčių nematyti. Pasak IQ šaltinių Europarlamente, už minimų nuostatų įtraukimą į Mobilumo paketą atsakingas Transporto ir turizmo (TRAN) komitetas nelabai nori kažką keisti. Apie pokyčius, bent viešai, neskelbia ir pati Komisija.
„Aš tai įvardinčiau, kaip politinio neapibrėžtumo, lūkuriavimo laikotarpį. Komisija turi visus argumentus, kad pradėtų veikti, bet, matyt, nėra valios. Jokio judėjimo nėra ir Transporto komitete. Šią savaitę kreipiausi į savo grupės koordinatorių TRAN komitete, klausdamas, kokia mūsų strategija, ir ką mes bandome daryti šiuo laikotarpiu, atsižvelgdami į tas studijas. Bet dar negavau atsakymo“, – IQ teigė pakaitinis TRAN komiteto narys Petras Auštrevičius.
Jis mano, kad „visus pritrenkė studijų išvados. Jos visiškai nepalankios ir eina prieš tą Mobilumo paketo sprendimą, bet tos politinės valios nebuvimas, nežinojimas, ką daryti, matyt, sulaiko nuo tam tikrų veiksmų.“
Mūšiai Briuselio koridoriuose
Vis dėlto užkulisiuose vyksta kova, tiksliau Europos Komisija spaudžiama tiek iš nieko nenorinčių keisti pusės (skandinavai, vokiečiai ir t.t.), tiek iš nepatenkintųjų Mobilumo paketu (Baltijos valstybės, Lenkija, Rumunija ir t.t.).
„Komisija atidžiai vertina rezultatus iš savo pusės ir diskutuoja su visomis suinteresuotomis pusėmis dėl galimų tolesnių veiksmų, remiantis minėtų dviejų studijų duomenimis ir išvadomis“, - IQ diplomatiškai teigė Europos Komisijos pareigūnas.
Tik pasirodžius studijų išvadoms vienas iš Mobilumo paketo iniciatorių, europarlamentaras iš Vokietijos Ismailas Ertugas surengė diskusiją, kurioje nuostatų šalininkai įrodinėjo, kad būtina išsaugoti Mobilumo paketą tokį, koks jis buvo priimtas pernai liepos 15 d. P. Auštrevičius buvo surengęs diskusiją su priešingos stovyklos atstovais, kurie pasisako prieš vilkikų grąžinimą ir kabotažo kvotas.
Taip pat Komisija sulaukė aibės laiškų tiek iš vežėjų asociacijų, tiek iš jas palaikančių vyriausybių atstovų. Prieš porą savaičių įvyko transporto komisarės Adinos Valean kabineto bei Mobilumo ir transporto generaklinio direktorato atstovų susitikimas su su vežėjais iš Lietuvos ir Lenkijos, kurie dar kartą pakartojo savo argumentus.
Alfa.lt žiniomis, kad Europos Komisija ieško optimalaus varianto – ir kad vilkas būtų sotus, ir kad avis sveika. Esą net svarsto iš naujo pradėti teisėkūros procedūrą, tačiau tai užtruktų labai ilgai ir Lietuva su bendraminčiais bando įrodyti, kad yra paprastesnis kelias. Kitu variantu siūloma bent suspenduoti vilkiko grąžinimo ir kabotažo nuostatas, kurios turėtų įsigalioti kitų metų vasario 21 d.
Du galimi scenarijai
Kitas aspektas šiuose užkulisiniuose Briuselio mūšiuose – ES Teisingumo Teismas, į kurį dėl Mobilumo paketo kreipėsi Lietuva ir kitos jo nuostatomis nepatenkintos šalys. Esą Europos Komisija nenori imtis veiksmų ir dėl to, nes neaišku koks bus Teismo sprendimas, o „prisivirti košės nenorima“.
Todėl numatomi tokie du scenarijai. Pirmasis, Europos Komisija laukia ES Teisingumo Teismo sprendimo ir tada imasi aktyvių veiksmų. Tačiau Teismo sprendimas turėtų būti ne anksčiau nei kitais metais ir jau įsigaliojus vilkiko grąžinimo ir kabotažo nuostatoms. Antrasis, Komisija dabar imasi iniciatyvos. Tačiau, kaip teigia IQ šaltiniai, kol kas mažai ženklų, kad eurobiurokratai būtų linkę į tai.
„Aš manau, kad jei nebus jokių pokyčių, tai būtų skandalinga. Tai būtų dvigubas, trigubas pralaimėjimas (...) Aš labai tikiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė imsis tam tikrų žingsnių. Nesame trečioji valstybė, kuriai galima primetinėti sprendimus. Turime koreguoti neteisingai priimtą sprendimą ir imtis tam tikros iniciatyvois. Taigi, susisiekimo ministro laukia rimti darbai Briuselyje“, – kalbėjo europarlamentaras P. Auštrevičius.
