Nepasotinamą Lietuvos darbdavių alkį informacinių technologijų (IT) specialistams galėtų apmalšinti dailiosios lyties atstovės. Tačiau būtina keisti šios specialybės įvaizdį.
Moterys sudaro daugiau nei pusę visų mūsų šalyje dirbančių asmenų, bet IT sektoriuje dominuoja vyrai. Lietuvos IT įmones buriančios asociacijos „Infobalt“ vertinimu, moterys sektoriaus bendrovėse užima iki 30 proc. darbo vietų, o tarp techninių žinių reikalaujančių programavimo, kompiuterių architektūros ir inžinerijos profesionalų jų dalis dukart mažesnė.
Jungtinių Valstijų IT sprendimų įmonės „CSC Baltic“ Vilniaus padalinio personalo vadovė Jūratė Dobrovolskytė žurnalui pasakojo, kad daugiau dailiosios lyties atstovių pasitelkiama bendrovės projektų valdymo srityje: „Ten, kur daugiausia dėmesio skiriama komunikacijos, planavimo ir organizaciniams įgūdžiams, moterys dirba puikiai, o vyrai išimtinai dominuoja inžinerinėse pozicijose.“ Pašnekovė pastebėjo, kad tarp pretendentų užimti naujas darbo vietas moterų būna apie trečdalį.
Pastaraisiais metais techninio personalo poreikis auga itin sparčiai. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad iki 2019 m. įmonėms trūks maždaug 10 tūkst. IT specialistų. Nors gerai apmokamos darbo vietos perspektyva susigundančių abiturientų kasmet daugėja (vien 2015 m. stojančiųjų į IT specialybes aukštosiose mokyklose skaičius augo 11,3 proc.), rinkos poreikius galėtų patenkinti bent penkiskart didesnis absolventų srautas.
Merginos susimąsto, kad gali tekti dirbti labai vyriškose komandose, todėl karjeros kelias IT sektoriuje atrodo sudėtingesnis.
„Infobalt“ vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos teigimu, bedugnė tarp paklausos ir pasiūlos gerokai susiaurėtų, jeigu daugiau merginų įsitrauktų į sektoriaus veiklą: „Vyrų dominavimą IT srityje galima vertinti įvairiai, tačiau mes tai suvokiame kaip neišnaudotą visos valstybės potencialą.“
Anot P. Vertelkos, mokyklose berniukai ir mergaitės matematikos ir fizikos pamokomis, per kurias formuojami IT studijų pagrindai, domisi vienodai. O tarp informatikos studijas universitetuose pasirinkusių studentų merginos sudaro mažiau nei penktadalį.
Užburtas ratas
Ne paslaptis, kad daliai specialybių visuomenė priskiria lyties atspalvį. „Lietuvos draudimo“ Informacinių sistemų padalinio vadovė Baltijos šalims Dalia Švirmickienė su išankstinėmis nuostatomis susidūrė dar mokykloje: „Svarsčiau rinktis arba gydytojo, arba informacinių technologijų specialisto profesiją. Ne vienas man artimas žmogus aiškino, kad medicinos studijos man tiks labiau, nes toks darbas labiau tinka moterims.“
Toks požiūris suformuoja nuostatą, kad specialybės pasirinkimą lemia lytis. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ kartu su socialiniu tinklu „Facebook“ atliktame tyrime konstatuojama, kad išankstinės nuostatos smukdo mergaičių pasitikėjimą savo jėgomis. Pasitikėjimo trūkumas minimas kaip pagrindinė priežastis, kodėl IT sektoriuje dirba tiek mažai dailiosios lyties atstovių. Tik 33 proc. tyrime dalyvavusių moterų atsakė tikinčios, kad galėtų sėkmingai įveikti programavimo užduotis. Su tuo teigė susidorosiantys pusė apklaustų vyrų. „Jei daugiau merginų būtų užtikrintos savo gebėjimais ir rinktųsi tiksliuosius mokslus, tai neabejotinai būtų teigiamas postūmis visai IT rinkai ir padidintų šios srities specialistų pasiūlą“, – įsitikinusi D. Švirmickienė.
Dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų besidominčių IT svarstyklės krypsta vaikinų naudai. „McKinsey“ skaičiuoja, kad 18–25 metų vaikinų socialinis ratas susiformuoja taip, kad šie turi 1,5 karto didesnę tikimybę asmeniškai pažinoti IT sektoriuje dirbančių žmonių. Kad suprastume, kaip tai paveikia merginų apsisprendimą, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentė ir iniciatyvos „Moterys ir technologijos“ tarybos narė Danguolė Rutkauskienė ragina įsijausti į jų vaidmenį.
„Įsivaizduokite, kad norite rinktis IT specialybę. Tačiau jūsų giminės moterys ir draugės tokiomis profesijomis nesidomi. Maža to, visuomenėje vyrauja nuostata, kad IT specialistas – vaikinukas su akiniais ir barzdele. Todėl natūralu, kad merginos pasuka kitu karjeros keliu“, – aiškino KTU docentė.
„McKinsey“ tyrimo duomenimis, moterys 2,5 karto dažniau nei vyrai tvirtina, kad kompiuterių mokslas neatspindi jų asmenybės, ir dukart dažniau atsisako galimybės dirbti IT sektoriuje. Telekomunikacijų įmonės „Mainsec“ vadovės Žydrūnės Vitaitės tai nestebina: „Merginos susimąsto, kad gali tekti dirbti labai vyriškose komandose, todėl karjeros kelias IT sektoriuje atrodo sudėtingesnis. Tolesnį jų sprendimą lemia charakterio savybės, patirtis ir šeimos įdiegtos vertybės.“
Dailiosios lyties atstovėms trūksta ne tik galimybių pasitarti su aplinkiniais, bet ir įkvepiančių sėkmės pavyzdžių, į kuriuos būtų galima lygiuotis.
Pradžia – mokykloje
IQ kalbinti specialistai siūlė pokyčių kelią pradėti nuo švietimo sistemos ir mėginti keisti stereotipus. Pirmiausia būtinos mentorystės programos, kad merginos galėtų susipažinti su IT sektoriaus darbo specifika ir vadovaujamas pozicijas užimančiomis moterimis. Tačiau ir vyrai neturėtų likti nuošalyje – jų dėmesys liudytų ryžtą į uždarą klubą įsileisti kitos lyties atstovių. „Deja, moterims skirtose diskusijose ir konferencijose vyrų nematyti. Dėl to atsiranda lyčių segregacija. Apmaudu, jei vyrai nenori dalyvauti ar tiesiog nemato problemos“, – apgailestavo Ž. Vitaitė.
D. Rutkauskienė ragintų kuo anksčiau mokykloje skatinti abiejų lyčių moksleivių susidomėjimą IT: „Dabar dalis abiturientų IT susidomi tik paskutinėse klasėse. Kadangi IT studijoms reikalingos aukštesnės nei vidutinės matematikos, algebros ir tiksliųjų mokslų žinios, apsispręsti vėlesnėse klasėse jau gali būti per vėlu.“
Norint greičiau pasiekti rezultatų, rekomenduojama būsimoms studijoms ruošti 4–8 klasių mokinius. Jie turėtų suprasti kompiuterių mokslo naudą, panašiai kaip biologijos pamokos siejamos su būsima gydytojo profesija. Galėtume pasimokyti iš Suomijos, kur informatikos pamokoms mokyklose skiriama ne mažiau dėmesio nei valstybinei kalbai ar istorijai.
Nuošalyje neturėtų likti ir darbdaviai. Jų poreikiai būtų labiau patenkinti, jeigu daugiau darbo rinkos dalyvių įsitvirtintų IT sektoriuje. „McKinsey“ atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad mažiausiai išlaidų tektų skirti mentorystės programoms. Taip pat rekomenduojama garsiau kalbėti apie bendrovių pasiekimus. „Jauni žmonės yra idealistai ir nori būti svarbūs, todėl žinios apie IT sektoriaus įmonių sėkmę skatins tiek berniukų, tiek mergaičių susidomėjimą“, – rašoma „McKinsey“ tyrime.
