Užsienio kapitalo bendrovės žada kelti atlyginimus ir priimti daugiau darbuotojų. Kita vertus, jos atkreipia dėmesį į darbo našumo ir darbo kodekso problemas.

Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, aštuoniais procentiniais punktais, iki 59 proc. padaugėjo užsienio kapitalo įmonių, prognozuojančių didesnę paklausą jų teikiamoms paslaugoms ir prekėms. Augančias pajamas užsienio kapitalo įmonės ketina investuoti į darbuotojus: du trečdaliai respondentų (67 proc.) artimiausią ketvirtį ketina didinti darbuotojų atlyginimus. Absoliuti dauguma – 67 proc., apklaustų užsienio kapitalo įmonių vadovų ketina priimti naujų darbuotojų. Tokią padėtį atskleidžia stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas. Jau dešimtą kartą vertintą Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas (LIPI) antrąjį šių metų ketvirtį buvo 1,303 balo iš dviejų galimų. Toks rodiklis – aukščiausias nuo 2014 m., kai pradėti vykdyti LIPI tyrimai. „Nurimus rinkimų aistroms ir pasibaigus politinių permainų laikotarpiui, investuotojai atgauna optimizmą. Lyginant su metų pradžia, pastebimai sumažėjo užsienio kapitalo įmonių atstovų, pasigendančių politinės aplinkos stabilumo Lietuvoje. Panašu, kad Vyriausybė gavo investuotojų pasitikėjimo kreditą, tačiau kaip pavyks jį išsaugoti, lems valdžios veiksmai sprendžiant iššūkius, į kuriuos užsienio kapitalo bendrovės atkreipia dėmesį tiek šio, tiek ankstesnių tyrimų metu“, - komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas. „Pirmiausiai, investuotojai vertins gebėjimą įgyvendinti naująjį ekonomikos vystymuisi būtiną darbo kodeksą ir, be abejo, švietimo reformą“, – pridėjo valdybos pirmininkas. Pasak jo, palyginti su pirmojo metų ketvirčio tyrimo rezultatais, gerokai pagerėjo mokesčių sistemos efektyvumo vertinimas – 1 iš 4 respondentų mano, kad sistema yra efektyvi. Tačiau šią sritį iš visų investicinę aplinką formuojančių veiksnių investuotojai ir toliau vertina labiausiai kritiškai, ir jos efektyvumo pasigenda 34 proc. apklaustųjų. Vos penktadalis (21 proc.) respondentų verslą reguliuojančius Lietuvos įstatymus linkę laikyti pakankamai efektyviais. Per tris mėnesius politinės aplinkos stabilumo pasigendančių investuotojų sumažėjo nuo 24 iki 21 proc., tačiau ši sritis ir toliau lieka viena prasčiausiai vertinamų investicinį klimatą lemiančių veiksnių.

Didžiausios problemos – našumas ir darbo santykiai

Investuotojų nuomone, viena iš probleminių sričių, neigiamai veikiančių investicinį klimatą, yra atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir atlyginimų. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) apklaustųjų artimiausią ketvirtį nesitiki teigiamų poslinkių šioje srityje. Kaip rodo statistika, Lietuvos produktyvumas yra mažiausias tarp trijų Baltijos valstybių, o skirtumas tarp našumo ir darbo užmokesčio artimiausiu metu turėtų tapti didžiausias, lyginant su Latvija ir Estija. „Nors ir buvo priimtas naujas darbo kodeksas, tačiau dėl užsitęsusio priėmimo proceso, pataisų, kurios mažino lankstumą, jis spėjo pasenti ir jau vangiai gali būti laikomas inovatyvumo bei lankstumo simboliu. Tad siekiant mažint atotrūkį tarp darbo jėgos našumo ir atlyginimų būtinos ne tik investicijos į veiklos efektyvumą bei inovacijas, bet ir labiau subalansuotas, šiuolaikinės rinkos poreikius atitinkantis darbo santykių reguliavimas“, − pabrėžia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė. Antrojo 2017 m. ketvirčio Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis net 82 proc. apklaustųjų darbo santykių reguliavimą laiko labiausiai pokyčių reikalaujančia sritimi verslo aplinkai gerinti. Taip manančių investuotojų per ketvirtį padaugėjo 32 procentiniais punktais. Respondentų susirūpinimą kelia ir švietimo sistema: daugiau nei pusė (56 proc.) investuotojų įsitikinę, kad šioje srityje taip pat būtinos neatidėliotinos permainos. Absoliuti dauguma apklaustųjų įsitikinę, kad Lietuva taptų gerokai patrauklesnė užsienio investuotojams, jei bent viena šalies aukštoji mokykla patektų tarp 50 geriausių pasaulio universitetų. Kitas investuotojų nerimo šaltinis yra šalies demografinė padėtis, dėl kurios susirūpinimą išreiškė 43 proc. respondentų. Vienu iš būdų padėčiai šioje srityje taisyti respondentai nurodo dvigubos pilietybės įteisinimą. Jam pritaria net 61 proc. apklaustųjų. Su demografinėmis problemomis susijusius verslo iššūkius padėtų spręsti ir darbuotojų pritraukimas iš už Europos Sąjungos ribų. Investuotojų nuomone, šalis pritrauktų daugiau užsienio investicijų, jeigu į Lietuvą pagal „mėlynosios kortelės“ programą atvyktų bent 50 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių.

Geriausiai dirba Krašto, prasčiausiai – Sveikatos apsaugos ministerija

Atliekant antrojo šių metų ketvirčio LIPI tyrimą respondentų paprašyta įvertinti Seimo, Vyriausybės ir valstybės kontrolės darbą. Didžiausią palankumą investuotojai išreiškė Krašto apsaugos ministerijai: jos veiklą teigiamai vertina 76 proc. apklaustųjų. 71 proc. apklaustųjų yra patenkinti Užsienio reikalų ministerijos darbu. Pati Vyriausybė užima septintą sąrašo poziciją, o Seimas yra priešpaskutinėje, šešioliktoje sąrašo vietoje. Vos 34 proc. respondentų yra patenkinti šios įstaigos darbo kokybe. Prasčiausiai investuotojai įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą. Tokiam vertinimui įtakos galėjo turėti prieštaringai vertinama diskusija dėl priemonių alkoholinių gėrimų prieinamumui riboti. Net 69 proc. apklaustųjų neigiamai vertina siūlymus leisti prekiauti šiais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse. Palankiausio investuotojų vertinimo sulaukė valdžios institucijų siekiai reformuoti aukštojo mokslo sistemą ir skatinti universitetų jungimąsi (79 proc.) bei didinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą (84 proc.). Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Dešimtasis LIPI tyrimas atliktas 2017 m. kovą – balandį. Tyrimo metu apklausta 61 Lietuvoje veikianti užsienio kapitalo įmonė.