Josvydas Elinskas/ELTALietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius stebisi tuo, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sulyginimas vadinamas mokesčių reformos dalimi.
„Tai – seniai deklaruotas Vyriausybės siekis, kuriam pritarimo prieš kelis metus sulaukta Trišalėje taryboje. Puiku, kad imtasi veiksmų, tačiau NPD prilyginimas MMA turėtų būti įgyvendinamas nepriklausomai nuo mokesčių reformos ateities“, – pabrėžė jis.
V. Janulevičius dar svarstė, ar Vyriausybei pramonės recesijos akivaizdoje rūpi išsaugoti darbo vietas.
„Ar valdantiesiems svarbu, kad Lietuvos pramonė taptų našesnė, inovatyvesnė, žalesnė?
Panašu, kad ne. Gerų naujienų šiems metams Lietuvos pramonė nebeturi, todėl kiekvienas mokestinės naštos didinimas yra švelniai tariant nesavalaikis. Džiugu, kad reikalingi pokyčiai, apie kuriuos ne sykį kalbėjome, į mokesčių paketą įtraukti, bet deja ne tokia apimtimi, kaip mes tikėjomės. Ką turime omeny?
Finansų ministerija tik pirmadienį vakare pristatė mokesčių paketo korekcijas. Lietuvos pramonininkų konfederacija (kaip ir kiti socialiniai partneriai, teikę savo pastabas ir siūlymus pirminiam mokestinių pakeitimų paketui) laukėme – ar bus įsiklausyta į socialinių partnerių argumentus. Deja, atnaujintas mokesčių sistemos peržiūros variantas išlieka ganėtinai techninis ir nebus efektyvus“, – dėstė V. Janulevičius.
LPK prezidentas nurodė, kad negali šio pateiktos reformos varianto vertinti kaip galų gale pasiekto kompromiso.
„Mūsų lūkesčiai yra kitokie. Ir nors mokesčių reformos pakete numatytas momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas (be kita ko, veikiantis daugumoje kaimyninių valstybių) yra sveikintinas, tačiau pasigendame siekio išplėsti turto rūšis, kurioms šis metodas būtų taikomas. Svarbu suprasti, kad momentinio ilgalaikio turto atskaitymo metodas jau yra kompromisas paskirstomojo pelno mokesčio modelio (kuris išlieka Lietuvos verslo aplinkos gerinimo ilgalaikiu tikslu) taikymui.
Riboti turto rūšių nėra reikalo ir pagrindo. Finansų ministerija neatsižvelgė ir į verslo raginimus leisti įmonėms atskaityti visą turto įsigijimo kainą ir kitais po turto įsigijimo einančiais mokestiniais laikotarpiais“, – sakė jis.
V. Janulevičius dar pridūrė, kad naujoji sistema sukuria išties daug verslui nepalankių mokestinių momentų – mažinančių iniciatyvą investuoti, kurti darbo vietas.
„Pasigendame ne tik įsiklausymo, bet ir žvilgsnio į priekį – juk mokesčių sistema kuriama mūsų visų ateičiai. Todėl kur kas toliaregiškesnis ir pagrįstesnis atrodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlymas. Juo į mokesčių sistemą pažiūrėta sistemiškai, įvertintas ne tik fiskalinis poveikis biudžeto pajamoms, bet atsakingai atlieptas ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumo aspektas“, – sakė jis.
