Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


ENERGETIKA
V. Janulevičius: Europa rizikuoja prarasti dalį fantastiškas perspektyvas turinčios pramonės
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus manymu, pastaruoju metu europiečiai atrodo galutinai nusiteikę lyderio pozicijas atsinaujinančios energetikos srityje atiduoti Kinijai.

„Europa rizikuoja prarasti dalį pramonės, kuri turi fantastiškas perspektyvas ir yra vienas svarbiausių visų Europos Sąjungos vykdomų politikos prioritetų – pradedant tvarumo, baigiant energetine nepriklausomybe ir galų gale tiesiog gerai apmokamomis darbo vietomis“, – trečiadienį feisbuke dėstė jis.

V. Janulevičius priminė, kad dar prieš 10 metų bandė apginti saulės energetikos pramonę Europoje nuo Kinijos produkcijos, o dabar ir Europoje, ir net JAV vėjo energetika pamažu dūsta dėl nelygių konkurencijos iš trečiųjų šalių sąlygų.

„Kai prieš 10 metų manęs dar naiviai klausė, kam Kinijai reikia tiek daug anglies pluošto įrangos iš Europos, atsakymas buvo akivaizdus: jie jau tada investavo į inovatyviausias technologijas vėjo energetikos ir automobilių pramonėje.

Tad jau praradome iniciatyvą saulės energetikos srityje, ir kol Europa skandina savo atsinaujinančios energetikos perspektyvas biurokratinėse džiunglėse, netrukus skaičiuosime praradimus ir vėjo energetikoje, ir kitose svarbiose pramonės šakose“, – sakė jis.

LPK prezidentas pastebėjo, kad ES komisaras Valdis Dombrovskis prieš savaitę iškėlė klausimą apie Europos ir Kinijos tarptautinės prekybos neigiamą balansą.

„2022 metais Kinija buvo trečia didžiausia ES prekių eksporto partnerė (9 proc. viso ES prekių eksporto) ir absoliučiai didžiausia prekių importo partnerė (20,8 proc. viso ES prekių importo). Nuo 2020 metų fiksuojamas Kinijos prekių importo vertės didėjimas, o tuo metu ES eksporto vertė į Kiniją iš esmės nekito. ES tarptautinės prekybos prekėmis su Kinija deficitas 2022 metais pasiekė apie 400 mlrd. eurų.

Daugiausiai importuota iš Kinijos chemikalų ir chemijos produktų, mašinų įrangos ir automobilių, kitų apdirbamosios pramonės gaminių. Ir tai yra sektoriai, kurie buvo laikomi kažkada konkurencingais ES sektoriais. Beje, Lietuvos tarptautinės prekybos prekėmis balansas su Kinija taip pat yra neigiamas. 2022 metais Lietuvos prekių eksportas į Kiniją siekė apie 100 mln. eurų, kai importas – beveik 2 mlrd. eurų“, – dėstė jis.

V. Janulevičius pridūrė, kad ES jau tiesiogiai vadinama naujos pasaulio ekonominės tvarkos nevykėle, nes 2022 metais tiesioginių užsienio investicijų pritraukta trečdaliu mažiau nei 2012 metais. Tuo tarpu 2022 metais JAV jų srautas buvo 50 proc. didesnis, o Kinijoje – apie 60 proc. didesnis nei 2012 metais.

„Kinijoje instaliuotų elektros gamybos pajėgumų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius procentas netrukus gali pasiekti 50. Ir nors gamybos liūto dalį Kinijoje kol kas sudaro tarši anglis, netrukus tai gali pasikeisti. Tad kol Europa dar tik pradeda investicijas, kad pasiektų ES planuojamą CO2 neutralumą 2050 metais, Kinija sparčiai didina apsukas ir gali ne tik pavyti, bet ir aplenkti.

Ką darysime? Toliau postringausime apie neteisingą ir mūsų nesuprantantį pasaulį ar imsimės realių veiksmų? Ne paslaptis, kad kinai savo pramonę dotuoja, ypač šiuo metu. Todėl nuolat tiesiog tragiškai atsiliekančioje Europoje reikalingos skubios investicijų į naujausias technologijas ir paramos programos, kurios ne tik puoštų politikų kalbas, bet pradėtų realiai veikti. Europos biurokratijos džiungles laikas stipriai apgenėti, nes ateityje vėl galime likti tik trečiosiose šalyse pagamintos produkcijos vartotojais. Kitais žodžiais sakant, pats laikas darbais parodyti, kiek ES yra išmani. O su ja ir Lietuva“, – apibendrino V. Janulevičius.

2023 08 16 13:31
Spausdinti