Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


IQ FORUMAS „TAURAGĖ 2023“
V. Janulevičius: Žaliasis kursas yra galimybė Lietuvai transformuotis ir kurti aukštesnę pridėtinę vertę
IQ
Tauragės rajono savivaldybė
V. Janulevičius.

„Žaliasis kursas yra galimybė Lietuvai, nedidelėms šalims, kurios neturi iškastinio kuro, transformuotis ir kurti pridėtinę vertę, – kovo 31-ąją Tauragėje vykusiame IQ forume „Tauragė 2023. Kaip tampama traukos centru?“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. – Turime gabius, darbščius žmones, kurie yra alkani ir nori judėti į priekį, užsidirbti.“

Tačiau, anot konfederacijos prezidento, nors daug ką pasiekėme, praeitais metais apdirbamoji pramonė siekė rekordus, bet dar yra kur padirbėti.

Šiuo metu Lietuvoje netyla kalbos apie skaitmenizaciją ir jos reikšmę, tam skirta ir nemaža plano „Naujos kartos Lietuva“ dalis, tačiau pati Lietuva, palyginti su užsieniu, neatrodo labai gerai. Europos Sąjungos (ES) skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse rikiuojamės 16-oje vietoje iš 27. „Be abejo, turime judėti į priekį, matome, kad per pandemiją visos šalys smarkiai pasistūmėjo į priekį, bet dar turime daug namų darbų“, – teigė V. Janulevičius.

Jis pabrėžė, kad pernai rudenį Lietuvoje prasidėjęs 5G ryšio tinklo diegimas savaime dar nereiškia didelės pažangos – ES tai padarę esame 14-ieji, o tai rodo, kad nesame tarp lyderių. Be to, privatusis sektorius skaitmenizuodamasis neturėtų už nugaros palikti viešojo, nors šiam ir numatyti ES paramos pinigai.

Tauragės rajono savivaldybė
V. Janulevičius.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas išskyrė septynis didžiausius iššūkius, su kuriais dabar tenka susidurti Lietuvos verslui ir pramonei. Pirmasis – konkurencingumas, kur Lietuva yra 29-oje pozicijoje iš 63 pasaulio valstybių. „Pasauliniu mastu ta 29 vieta skamba neblogai, bet ES mastu, arba konkurencingiausių šalių mastu, esame trečiojoje lygoje“, – atkreipė dėmesį V. Janulevičius.

Gamindami produktą su kuo mažesne CO2 emisija turime pranašumą prieš trečiųjų šalių produktus.

Antrasis iššūkis – energetika, dėl kurios pernai verslui teko išleisti beveik 2 mlrd. eurų neplanuotų lėšų. V. Janulevičiaus teigimu, negalėdami suskaičiuoti, kiek kaštų atiteks energetikai, Lietuvos verslininkai prarado daug sutarčių, dėl to pernai pramonės, transporto sektorių rodikliai smuktelėjo. Stabilizacijos galima laukti rudenį. „Labai svarbu plėtoti kuo įmanoma daugiau generacijos šaltinių, nes didieji mūsų tiekėjai jos neturėjo ir privalėjo energiją pirkti iš išorės, kai rinkos kainos buvo gana aukštos, ir tapome vienais didžiausių importuotojų, – kalbėjo V. Janulevičius. – Mūsų priklausomybė yra sąlygota, ir gaila, kad tik karas privertė mus į tai pažiūrėti rimčiau, nes be energetikos nėra galimybių plėtotis toliau.“

Klimato kaita – trečiasis verslo ir pramonės iššūkis. „Mano klausimas – ar dekarbonizuosimės, ar deindustrializuosimės?“ – ironizavo V. Janulevičius. Jis klimato kaitos nesuvaldymą išskyrė kaip vieną didžiausių rizikų, bet taip pat ir galimybę. Vis dėlto viena Lietuva ar viena Europa šios problemos neišspręs. Vienas rimčiausių ES mastu galimų taikyti sprendimo būdų – žalieji viešieji pirkimai.

„Gamindami produktą su kuo mažesne CO2 emisija turime pranašumą prieš trečiųjų šalių produktus, – aiškino V. Janulevičius. – Kaip viskas bus? Visų ES šalių viešieji pirkimai sudaro 6,5 trln. eurų. Nuo 2025 m. jie bus skaičiuojami tokia formule: 70 proc. bus kainos dedamoji, 30 proc. bus CO2 dedamoji. Gamindami ekologišką produktą su kuo mažesne CO2 emisija būsime konkurencingesni.“

Kiti ne mažiau svarbūs iššūkiai – poliarizacija, transformacija, demografija ir švietimas, kurį V. Janulevičius pavadino juodąja skyle. „Deja, pokyčiai visada yra skausmingi, sudėtingi, nes labai paprasta gyventi ir plaukti pasroviui, – kalbėdamas apie transformaciją teigė jis. – Bet tai reiškia degraduoti šaliai, jums kaip darbuotojams ir įmonei, ir ilguoju periodu nebūsime konkurencingi.“

JWPLAYER_MAIN:2002

2023 04 07 12:00
Spausdinti