Agnė PiepaliūtėKaip užtikrinti, kad dirbtinis intelektas (DI) būtų plėtojamas etiškai ir nepažeistų žmogaus teisių? Ar reguliavimas stabdo inovacijas, ar, priešingai, skatina kurti kokybiškesnes ir saugesnes technologijas? Apie tai IQ apžvalgininkė Agnė Piepaliūtė kalbėjosi su Vanja Škorić, žmogaus teisių teisininke ir Nyderlanduose įsikūrusio Europos nevyriausybinės teisės centro (ECNL) programų direktore.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Ar DI turėtų būti reguliuojamas?
– Trumpas atsakymas – taip. Ši diskusija prasidėjo jau prieš daug metų, kai buvo pradėta kalbėti apie DI etiką, – kaip etiškai jį kurti ir naudoti. Tai, žinoma, svarbu ir reikalinga. Skirtingos organizacijos – tiek tarptautinės, tiek privačios – per pastaruosius metus paskelbė šimtus įvairių etikos kodeksų, principų ir pareiškimų. Tačiau praktika parodė, kad vien etikos nepakanka. Teisė ir etika viena kitą papildo, tačiau be aiškių reglamentų mes iš esmės dalyvaujame lenktynėse be taisyklių, ignoruodami tiek naudą, kurią DI gali atnešti, tiek galimus pavojus. Matome, kad privatus sektorius savaime šių problemų nespręs – įmonės konkuruoja tarpusavyje dėl pelno ir neturi motyvacijos savanoriškai apsiriboti. Todėl būtina reguliacija.
