PixabayLietuvos įmonių vadovų noras didinti atlyginimus darbuotojams vėsta, rodo įmonės „PwC“ atlikta Lietuvos, Baltijos šalių ir pasaulio lyderių apklausa.
„Pagrindinė žinutė – Lietuvos vadovų noras sparčiai didinti atlyginimus greitai vėsta. Matome, kad vadovų dalis, kuri neplanuoja didinti atlyginimų, padidėjo nuo 3 proc. iki 12 proc. Tokios situacijos neturėjome nuo 2015 metų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė „PwC“ vadovaujantis partneris Rimvydas Jogėla.
Anot jo, pusė vadovų (50 proc.) planuoja atlyginimus didinti iki 5 proc., 35 proc. vadovų – 6-10 procentų.
„Atlyginimai pastaraisiais metais augo gerokai daugiau nei infliacijos rodiklis, tai matosi, kad atlyginimai pasiekę tokį lygį, kad vadovai daugiau erdvės mato naudoti kitas priemones, siekiant išlaikyti žmones ir motyvuoti juos“, – aiškino R. Jogėla.
Anot jo, išlaikyti ir pritraukti darbuotojų tikimasi papildomomis paskatomis.
„Tai yra darbuotojų sveikatos ir gerovės gerinimas, aktyvi personalo paieška darbo rinkoje, papildomų paskatų ir naudų gerinimas, perkvalifikavimo galimybės ir naujų lanksčių darbo formų taikymas“, – teigė „PwC“ vadovaujantis partneris.
Apklausa parodė, kad įmonių vadovai taip pat atsargiau prognozuoja pajamų augimą – besitikinčių pajamų augimo per artimiausius 12 mėnesių dalis sumažėjo nuo 57 proc. iki 53 procentų.
Tuo metu besitikinčių pajamų augimo per artimiausius trejus metus dalis sumažėjo nuo 67 proc. iki 65 procentų.
Didžiausias nerimas – dėl mokesčių naštos
Apklausa parodė, kad vadovai labiausiai nerimauja dėl didėjančios mokesčių naštos – tai, kaip itin svarbų faktorių, pažymėjo 67 proc. vadovų.
„PwC“ Mokesčių skyriaus direktorė Lina Banytė Surplienė sakė, jog nerimą didina valdžios polinkis mokesčių pakeitimus priimti su biudžetu.
„Deja, bet mūsų Seimas yra įpratęs pastaruoju metu priimti svarbius mokesčių pakeitimus su biudžetu (...) Įstatymas numato išimtį ir ta išimtimi Seimas ir naudojasi“, – sakė L. Banytė Surplienė.
L. Banytė Surplienė taip pat teigė, kad daug vadovų vis dar kaip vienos rimčiausių grėsmių neįvardija klimato kaitos – apklausoje šis faktorius nepateko į labiausiai nerimą keliančių faktorių dešimtuką.
Anot jos, verslui privalu galvoti, kaip užtikrinti augimą, neišmetant daugiau atliekų į aplinką.
„Kitas dalykas yra planuoti, reikėtų galvoti, kaip tai (klimato kaita – BNS) paveiks verslo modelį. Galbūt tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė, galima pasiūlyti daugiau prekių ir paslaugų“, – pridūrė ji.
Tarp kitų faktorių, kurie kelia nerimą vadovams, buvo įvardintas neaiškumas dėl ekonomikos augimo, euro zonos ateitis, per didelis valstybės reguliavimas, neaiškumas dėl jos politikos, protekcionizmas ir kiti faktoriai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
