Koronaviruso krizės metu nemažai tarptautinių įmonių vadovų susimažino atlyginimus iki minimumo arba visai jų atsisakė. Taip jie tarsi perskirsto lėšas finansiškai kenčiančioms savo valdomoms įmonėms, tačiau vertinimai dėl tokių poelgių skiriasi.
Juokingai maži vadovų atlyginimai nebuvo naujiena ir iki šiol. Pavyzdžiui, „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas savo atlyginimą iki 1 JAV dolerio susimažino dar 2014 m. Tačiau mėnesinis atlyginimas nėra tai, iš ko aukščiausio lygio vadovai gyvena. Paprastai didžiulių korporacijų vadovų tiesioginiai atlyginimai sudaro apie 10-15 proc. jų metinių pajamų (neskaitant šalutinio, su vadovaujamos įmonės veikla nesusijusio, uždarbio).
Kai kada šis santykis būna kur kas didesnis. Pavyzdžiui, vienas daugiausiai šiandien uždirbančių vadovų, „Google“ galva Sundaras Pichai pernai gavo 650 tūkst. JAV dolerių atlyginimą, tačiau visas jo atlygis sudarė 281 mln. JAV dolerių. Dauguma šių pinigų sudarė premijos ir akcijos, kuriomis taip pat išmokamas atlygis.
Nuo pat COVID-19 sukeltos krizės pradžios, mažiausiai 90 didelių įmonių vadovų paskelbė atsisakantys savo atlyginimų arba papildomų atlyginimo šaltinių. Tarp jų tokie veidai kaip JAV oro linijų „Delta Air Lines“ vadovas Edas Bastianas, „United Airlines“ vadovas Oscaras Munozas ir prezidentas Scottas Kirby, „Lyft“ įkūrėjai Johnas Zimmeris ir Loganas Greenas, „General Electric“ vadovas Henry Lawrence‘as Culpas, „air BnB“ vadovas Brianas Chesky ir kiti.
Daugelis jų atsisakė savo algų šešiems mėnesiams ar visiems metams, taip pat dalis jų sumažino atlyginimus ir kitiems aukščiausios grandies vadovams.
Tačiau, kaip ir minėta, vadovai nebūtinai liks basi. Štai O. Munozo atlyginimas 2019 m. buvo 1,25 mln. JAV dolerių, tačiau tai sudarė 10 proc. jo viso atlygio paketo. Viešbučių tinklo „Marriott“ vadovo Arne Sorensono, kuris atlyginimo atsisakė visiems metams, įprasta alga pernai siekė 1,3 mln. JAV dolerių, tačiau jis iš viso susižėrė 13,4 mln. JAV dolerių. Medijos giganto „Disney“ vadovas Bobas Igeris, tiesiogiai uždirbęs 3 mln. JAV dolerių, iš viso pernai gavo 47,5 mln. JAV dolerių, iš kurių premijos siekė 21,8 mln. JAV dolerių.
Įmonių vadovų solidarumas lemia, kad bendrovė dažniai atrodo palankiau visuomenės akyse, todėl jos įvertinimas gali padidėti ne tik reputacijos prasme, tačiau ir kalbant apie akcijų kainas, rašo BBC. Tai vėlgi atneša ir tiesioginės naudos pačiam vadovui.
Tad kritikai teigia, kad tokie žingsniai dažnai yra tiesiog nedidelis viešųjų ryšių triukas. Atlyginimų sumažinimas yra daugiau ženklas publikai ir patiems darbuotojams nei reali taupymo priemonė, skirta atidėti darbuotojų prastovas ar atleidimus. Tačiau visa tai gali turėti teigiamos netiesioginės įtakos ateityje – tie vadovai, kurie demonstruoja stiprią etiką ir krizės metu elgiasi empatiškai greičiausiai turės atsidavusią ir motyvuotą darbuotojų komandą ir po sunkmečio.
