Dainius Labutis/ELTA2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą. Nesant sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 metais, 2024 biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka.
Anot kontrolierių, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 metais valdžios deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą, o tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 metais siektų beveik 46 proc. BVP.
„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. Valstybės kontrolės vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Teigiama, kad 2024 metais šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei šiemet. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas, tačiau skatinti jos su dar didesnėmis išlaidomis nei numatyta biudžeto projekte nederėtų.
2024 metų biudžeto projekte numatomas 2,9 proc. BVP valdžios deficitas, tačiau jis bus didesnis nei šiemet. Tuo metu daugelis euro zonos valstybių kitąmet projektuoja mažesnį deficitą nei šiemet. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, laikysis 3 proc. BVP deficito Mastrichto kriterijaus.
