Už šilumos tiekimą atsakingos savivaldybės neužtikrina tinkamos šilumos ūkio nuomos sutarčių priežiūros ir kontrolės, o, pasibaigus sutartims, susiduria ir su problemomis perimant šilumos ūkio turtą, rodo Valstybės kontrolės atliktas šilumos ūkio nuomos savivaldybėse auditas.

Šilumos ūkio nuomos sutartis Lietuvoje buvo ar yra sudariusios 14 savivaldybių, audito procedūros buvo atliktos 8 atrinktose — Vilniaus, Palangos, Alytaus miestų ir Akmenės, Biržų, Prienų, Telšių, Trakų rajonų — savivaldybėse. Surinkti duomenys rodo, kad didžiausios problemos savivaldybėms kyla dėl nepakankamos nuomos sutarčių vykdymo priežiūros. Dėl to joms sunkiai sekasi ir pasiekti nuomos tikslus, užtikrinti gaunamą didžiausią naudą. Auditorių teigimu, savivaldybės per mažai dalyvauja investicijų planavimo, derinimo procese, tad nepasinaudoja galimybe paveikti investavimo sprendimus taip, kad jie būtų naudingiausi vartotojams. Auditas atskleidė atvejų, kai nuomininkams sutartyse buvo sudarytos sąlygos tapti investicijomis sukurto turto savininkais ir perimti jį savo nuosavybėn. Baigiantis nuomos sutartims, per mažai dėmesio skiriama ir šilumos ūkio perėmimui: yra atvejų, kai investicijų pagrindu sukurtas turtas perimamas neįsitikinus jo vertės pagrįstumu, nevertinama jo techninė būklė. Šilumos ūkio įstatymas numato, kad perimtas turtas sutarties pabaigoje būtų ne mažesnės vertės, nei ją sudarant, tačiau šio įstatymo reikalavimų laikosi ne visos savivaldybės. Dėl tokių galimų viešojo intereso pažeidimų Valstybės kontrolė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, informavo ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad perimtas turtas sutarties pabaigoje būtų ne mažesnės vertės, nei ją sudarant, tačiau šio įstatymo reikalavimų laikosi ne visos savivaldybės.

„Privačių investicijų pritraukimas šilumos ūkio sektoriuje gali būti naudingas savivaldybei ir gyventojams, tačiau tik tuo atveju, jei savivaldybės atsakingai ir aktyviai dalyvaus šilumos ūkio valdyme, labiau atstovaus savo ir vartotojų interesams, imsis priemonių, kad jie nebūtų pažeidžiami, esant poreikiui, juos gins teisinėmis priemonėmis“, – sako Tadas Čiblys, auditą atlikusios grupės vadovas. Pastebima, kad savivaldybės nežino, kaip turėtų būti organizuojamas šilumos ūkio valdymo perdavimas, ir naują valdytoją atrenka pažeisdamos teisės aktų reikalavimus. Siekiant, kad ateityje turto perdavimas būtų vykdomas laikantis teisės aktų, Valstybės kontrolė informavo Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Vyriausybės atstovus apskrityse. Energetikos ministerijai rekomenduojama parengti šilumos ūkio sutarčių vertinimo tvarką ir kriterijus. Nuo to, kaip nuomininkas valdo šilumos ūkį, priklauso ir vartotojams nustatomos šilumos kainos dydis. Atsižvelgdami į Vilniaus miesto atvejį, kai UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,30 mln. eurų išlaidų, auditoriai vertino ir šilumos kainų reguliavimo sistemos veikimą. Nustatyta, kad ši sistema yra sudėtinga, ji neužtikrina šilumos kainų pagrįstumo ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikiamų duomenų teisingumo ir patikimumo. Valstybės auditoriai rekomendavo Vyriausybei apsvarstyti galiojančio šilumos kainų reguliavimo modelio keitimo ar tobulinimo alternatyvas ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus. Vilniaus miesto savivaldybei rekomenduojama, bendraujant su atsakingomis institucijomis, rasti būdų, kaip apginti viešąjį interesą ir išieškoti šilumos vartotojų permokėtas lėšas iš UAB „Vilniaus energija“, nes pagal naujai nustatytas šilumos kainas vartotojams bus sugrąžinta tik dalis permokėtų lėšų.