Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


EKONOMIKA
Vasarą kainos dar mažės, o rudenį defliaciją vėl keis infliacija
BNS
Freepik

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją analitikai pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos. Pasak jų, daugelio prekių kainas smukdo itin sumažėjusios energijos bei kai kurių žaliavų kainos, tačiau augantys atlyginimai vis dar skatina paslaugų brangimą. BNS kalbinti ekonomistai mano, jog vasarą kainos dar mažės, o rudenį defliaciją vėl keis infliacija.

„Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – BNS sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

„Pagaliau džiugu, kad sugrįžta tas sezoniškumo efektas. Kadangi birželis istoriškai iki 2021 metų būdavo tas mėnuo, kai maisto kainos dėl šviežių daržovių darydavo labai didelę įtaką ir mėnesinei infliacijai. Net istoriškai birželis ir liepa būdavo tie mėnesiai, kai krenta maisto kainos“, – teigė T. Povilauskas.

Pasak jo, birželio infliacijos rodiklius lėmė maisto, drabužių ir avalynės bei elektros kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,7 proc., elektros kainos – 4,6 proc., dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,8 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog tęsiasi kelių pastarųjų mėnesių tendencijos – labai sumažėjusios energijos bei kai kurių žaliavų kainos mažina ir daugelio prekių kainas.

„Matome ir gegužės, ir birželio mėnesį pagrindinė defliacijos priežastis yra atpigę maisto produktai. Birželio mėnesį jie buvo beveik procentu pigesni nei mėnesį anksčiau“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, vasarą paprastai pigesni sezoniniai vaisiai ir daržovės, bet šiemet ši tendencija itin išreikšta: „Dėl to, kad atpigęs ir žaliavinis pienas, transportavimo kaštai ir kitos palankios tendencijos žaliavų rinkose“.

T. Povilausko teigimu, elektros kainų mažėjimą lėmė tai, kad artėjant valstybės mokamų subsidijų pabaigai vartotojai skubėjo pasirašyti pigesnes elektros tiekimo sutartis.

„Elektros kainos irgi matome, kad mažėjo birželio mėnesį, bet čia labiau ne dėl to, kad kaina biržoje būtų mažėjusi, bet vėlgi tas visas sutarčių persirašymas į mažesnes kainas, į biržos kainas irgi darė efektą“, – sakė T. Povilauskas.

N. Mačiulio teigimu, paslaugos brangsta dėl didesnio minimalaus atlyginimo, ir nėra ženklų, kad paslaugų infliacija ateityje mažės.

„Išlieka vienas svarbus infliacijos veiksnys – tai yra brangstančios paslaugos. Paslaugų brangimas beveik visiškai neatslūgsta, matome po ilgos pertraukos jau paslaugų infliacija yra vėl didesnė nei prekių. (...) Ypač sparčiai brangsta maitinimo, apgyvendinimo paslaugos. (...) Tos didesnės darbo sąnaudos, jos labai tiesiogiai paveikė“, – sakė N. Mačiulis.

Birželį vien maitinimo paslaugų metinė infliacija siekė 18 proc. N. Mačiulio teigimu, paslaugų kainų mažėjimui reikėtų rimtesnio ekonominio sukrėtimo.

Rudenį defliaciją vėl keis infliacija

SEB ekonomistas T. Povilauskas prognozuoja, kad liepą mėnesio defliacija turėtų siekti apie 0,2 proc., o metinė – apie 7,5 proc.

„Viskas priklausys, kaip suvaikščios tie du sezoniniai efektai – maisto, daržovių, uogų kainos bei aprangos ir avalynės kainos“, – teigė T. Povilauskas.

„Taip, sausra padarė savo darbą, bet vis tiek matome, kad daržovių kainos yra sugrįžusios prie istorinių sezoniškų svyravimų“, – pridūrė jis.

Anot analitiko, nuo rugpjūčio defliaciją vėl turėtų keisti infliacija, o metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti ir metų pabaigoje siekti apie 3 procentus.

„Abejočiau, ar po rugpjūčio mes pamatysime mėnesinę defliaciją, bet metinė infliacija ir toliau mažės“, – sakė T. Povilauskas.

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis mano, kad liepą ir rugpjūtį kainos dar mažės, o rudenį defliacija sustos.

„Daugelis gyventojų ekonomikos nuosmukio nejaučia, nerimo taip pat nejaučia ir pinigus leidžia taip, kaip pratę leisti. Dėl šios priežasties nesusidaro didesnis defliacinis spaudimas, tai tikėtina, kad mes dar matysime porą mėnesių besikoreguojančias kainas, bet tam, kad jis toks būtų dar ir rudenį, turi būti didesnis ekonomikos sukrėtimas“, – BNS teigė N. Mačiulis.

„Labai tikėtina, kad ir likusiais vasaros mėnesiais vidutinės kainos mažės, ypač daugiausiai dėl pingančių prekių, bet tuo pačiu metu paslaugų brangimas išlieka itin spartus ir labai tikėtina, kad jis tęsis ir kitais metais“, – prognozavo N. Mačiulis.

Bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad maisto žaliavų bei prekių infliaciją šiemet gali paskatinti nepalankūs orai bei sausra – tai gali sumažinti gausaus derliaus tikimybę.

„Nemalonią intrigą palieka maisto žaliavų sektorius. Lietuvoje dėl nepalankių orų pavasarį ir kaitrios sausros pirmoje vasaros pusėje, šiemet sunku tikėtis gausaus derliaus, tad tai gali pakurstyti maisto žaliavų bei prekių infliaciją“, – teigė analitikė.

INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 9 proc., o kitąmet ji turėtų lėtėti iki 2 proc.

Lietuvoje birželio mėnesį defliacija buvo 0,1 proc. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,6 procento.

2023 07 11 13:26
Spausdinti