Parama skiriama darbo vietoms Lietuvos regionuose kurti
BEREKLAMOS:
Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) iki spalio 29 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.
Šiemet vykstančiam paraiškų rinkimo etapui skirta 18,7 mln. eurų paramos lėšų. Paramos ne žemės ūkio veiklai plėtoti gali kreiptis privatus juridinis arba fizinis asmuo, kuris nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinka labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus.
Paramos dydis priklausys nuo to, kiek pareiškėjas planuoja sukurti naujų darbo vietų. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų (kai sukurta ne mažiau kaip 4 darbo vietos). Bus kompensuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Paramos lėšomis gali būti finansuojama gamybinių ir kitų statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujų statybinių medžiagų, naujos technikos ir įrangos, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas projekto įgyvendinimo vietoje ir kt.
Parama skiriama, jeigu projekte suplanuotos išlaidos (investicijos) yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, realiai suplanuotos ir pagrįstos, neviršija vidutinių rinkos kainų, atitinka ES ir LT teisės aktų reikalavimus; tinkamos finansuoti ir ne daugiau nei nustatytas paramos dydis ir intensyvumas, patirtos po paraiškos pateikimo, išskyrus bendrąsias išlaidas.
Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų teikimo etapą gali pateikti vieną paraišką. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali įgyvendinti kitų investicinių programos priemonių.
Pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnį ES lėšomis finansuotą projektą, t. y. pateikus galutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.
Ne vienas verslininkas, anksčiau pasinaudojęs galimybe kaime nuo nulio pradėti verslą, tiesiogiai nesusijusį su žemės ūkiu, dabar ne tik nesigaili, bet ir puoselėja plėtros planus. Pasirodo, galimybės kaime teikti unikalias paslaugas miestiečiams – neribotos, tereikia vaizduotės ir ryžto daryti tai, kas patinka.
Grįžęs iš užsienio įkūrė žirgyną
Paplatelės k., Plungės r., Žemaitijos nacionaliniame parke prie Platelių ežero, įsikūrusioje sodyboje-žirgyne „Virš ąžuolų“ vasaromis laiką jau kelerius metus prasmingai ir šauniai leidžia vaikai iš aplinkinių rajonų ir Klaipėdos.
Neseniai įkurtas verslas taip įsisuko, kad sodybos-žirgyno savininkas Simas Leliuga nebepajėgia priimti visų norinčiųjų. Verslininkas prisipažįsta: kai po 20 užsienyje praleistų metų nusipirko sodybą Žemaitijoje ir įsigijo pirmuosius du žirgus, nė drąsiausiose svajonėse neįsivaizdavo tokios sėkmės. Dabar sodyboje ganosi 10 žirgų, o vasarą netyla džiaugsmingi vaikų balsai.
Prieš ketverius metus S. Leliuga teikė paraišką pagal KPP veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir gavo 20 tūkst. eurų paramos. Už gautas lėšas įrengė žirgų aptvarus ir jodinėjimo aikštelę. „Tai ir buvo verslo pradžia. Atsirado pirmieji du žirgai“, – pasakojo verslininkas.
Naujas arklides S. Leliuga jau buvo pasistatęs iš nuosavų lėšų. Pagal verslo projektą buvo sukurta nauja darbo vieta – sodyboje apsigyveno ir dirbti pradėjo jojimo trenerė iš Klaipėdos. Tada čia ir imtos rengti vaikų stovyklos.
S. Leliuga daug metų svetur dirbo naftos inžinieriumi, bet visada planavo grįžti į Lietuvą. Kai pagaliau tai įvyko, už sutaupytus pinigus nusipirko sodybą prie ežero. Iš pradžių nė nemanė steigti verslo, ketino tiesiog po truputį kurtis. „Bet kažko sodyboje trūko, tad nusipirkome du žirgus. Taip viskas ir prasidėjo – supratome, kad reikia arklidžių. Kai pradėjome ieškoti trenerės, nusprendėme, kad reikia daugiau žirgų. Juolab kad aplinkui nėra nė vieno žirgyno, o tokios paslaugos poreikis, kiek domėjomės, buvo“, – pasakojo verslininkas.
Kadangi sodyba nutolusi nuo didesnių miestų ir tėvams vienai dienai atvežti vaikus sudėtinga, verslininkas nusprendė įrengti viešbutį vaikams apgyvendinti. „Iš esmės verslo plėtrą ir paskatino tai, kad visi norintys nebetilpo vienoje stovykloje, supratome, kad reikia didesnių patalpų ir specialios erdvės vaikams, kur galima sportuoti, žaisti, mokytis“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiai plėtrai S. Leliuga parengė antrą verslo planą gauti paramą pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ ir gavo didesnę – jau 50 tūkst. eurų – paramą, tiek pat pridėjo nuosavų lėšų. Įgyvendindamas šį projektą verslininkas sukūrė antrą darbo vietą.
ES paramos ir nuosavomis lėšomis S. Leliuga rekonstravo seną pastatą, sukūrė edukacijų zoną, įrengė vaikų gimtadienių kambarį, sporto salę, SPA zoną su baseinais ir kitomis vandens pramogomis.
Verslas pranoko visus lūkesčius
Dabar vaikai sodyboje gali apsigyventi, mokytis jodinėti ir užsiimti edukacine veikla bei aktyviu poilsiu visą savaitę. Trenerė jojimo pamokose pasakoja apie žirgų priežiūrą, darbo su žirgais subtilybes, moko taisyklingos laikysenos, jojimo pagrindų. Neįgaliems vaikams sodyboje organizuojama hipoterapija – gydomasis terapinis jojimas.
Vaikams suteikiama galimybė dalytis transportu vykstant į žirgyną iš Plungės, Telšių, Skuodo, Rietavo, Klaipėdos, Žemaičių Kalvarijos.
Vasaros atostogų metu 7–14 metų moksleiviai kviečiami į aktyvias 5 dienų (4 nakvynių) stovyklas ir savaitgalio stovyklas kaime. Jie apgyvendinami naujame, specialiai vaikams suprojektuotame 16 vietų viešbutyje. Atostogaujantieji tris kartus per dieną maitinami šalia esančioje kavinėje.
Vienu metu sodyboje rengiamos dvi stovyklos – jojimo stovykla ir kūrybinė stovykla „Liepsniukas“. Vaikams organizuojamos išvykos, kūrybiniai ir edukaciniai užsiėmimai, žaidimai, maudynės, vakariniai pasisėdėjimai prie laužo ir daugybė kitų pramogų.
Miško apsuptame 4 hektarų sklype įrengtoje sodyboje-žirgyne „Virš Ąžuolų“ teikiamos apgyvendinimo paslaugos ir suaugusiesiems. Jie čia gali ne tik ramiai leisti laiką gamtos apsuptyje, bet ir švęsti šventes.
Vyras pripažįsta, kad be ES paramos naujo verslo kaime nebūtų išplėtojęs. „Ypač naujausio projekto, pagal kurį įrengėme naujas patalpas ir erdves, nebūčiau ėmęsis. Tam reikėjo didelių investicijų. KPP „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ tikrai labai pagelbėjo. Niekada netikėjau, kad žirgai save išlaikys, bet dabar matau, kad visai gerai išėjo ir net plečiamės. Visiems atvykstantiems čia labai patinka – galbūt todėl, kad viską darėme kaip sau“, – netikėta verslo sėkme džiaugėsi S. Leliuga.
Iš pradžių skeptiškai vertinęs NMA administruojamą KPP paramą, baiminęsis biurokratinių kliūčių ir įsipareigojimų, dabar verslininkas jau puoselėja naujus plėtros planus. „Iš tikrųjų viskas vyko sklandžiai, patinka draugiški NMA darbuotojai, jų konsultacijas ar patarimą esant reikalui gaunu labai operatyviai“, – pabrėžė S. Leliuga.
Verslą pradėjo tuščiame sklype
Panašią veiklą vaikams Stašėnų k., Jonavos r., organizuoja Vilma Chorūnaitė. Ji ES paramos lėšomis įkūrė laisvalaikio ir jojimo paslaugų centrą „Viliumai“.
V. Chorūnaitė prieš penkerius metus parengė ir įgyvendino 120 tūkst. eurų vertės projektą pagal KPP veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. „Verslą pradėjau nuo nulio tuščiame žemės sklype“, – prisimena moteris.
Pusę projektui įgyvendinti reikalingos sumos sudarė NMA išmokėta KPP parama, 30 proc. – nuosavos lėšos, likusią dalį verslininkė skolinosi iš banko. „Be paramos nebūčiau gavusi net paskolos. O iš kur gausi tokias investicijas, kai gyveni nuo algos iki algos. Kai savų pinigų mažai, sudėtinga ir paskolą gauti. Garantinis fondas laidavo užstatą – irgi tik dėl to, kad projektas iš dalies finansuotas ES lėšomis“, – pasakojo verslininkė.
Projekto lėšas V. Chorūnaitė investavo į naują žirgyną: pastatė arklides su 9 gardais, pagalbines patalpas – dviejų aukštų priestatą su vonios patalpomis, virtuve, balnine ir persirengimo kambariais, įrengė aikštelę, sutvarkė aplinką. Jojimo paslaugų centre sukurta viena darbo vieta. Samdomas darbuotojas šeria žirgus, aprengia ir išveda juos į lauką, valo gardus.
Rengia dienos stovyklas su žirgais
Buvusi jojimo trenerė V. Chorūnaitė seniai puoselėjo mintį įsteigti žirgyną, kuriame galėtų perduoti patirtį vaikams, juos treniruoti. „Aš prie žirgų jau daugiau kaip 40 metų“, – sakė ji.
Baigusi vidurinę mokyklą V. Chorūnaitė įgijo jojimo trenerės specialybę Buivydiškių technikume, dirbo trenere Vilniaus technikume, paskui – Smalininkų žirgyne, vėliau išvyko į Vokietiją, kur per penkerius metus išmoko dar daugiau, treniravosi. Po to vežė žirgus į Lietuvą, kol galiausiai ryžosi pradėti nuosavą verslą.
Moters svajonė išsipildė, kai atsirado galimybė ES lėšomis pradėti naują verslą kaime. Taip ir atsirado laisvalaikio ir jojimo paslaugų centras „Viliumai“ su 8 žirgais.
Šiuo metu centre nuo balandžio iki lapkričio rengiamos dienos jojimo pamokos moksleiviams iš Jonavos ir Kauno regionų. „Užsiimu tik pamokomis vaikams, iš šono pajodinėti nieko nepriimu, saugau savo žirgus, jie dirba kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį. Jais joja tik vaikai, kurie nori išmokti joti“, – pasakojo centro vadovė ir trenerė.
Centre sudaryta galimybė 7–14 metų vaikams įsigyti mėnesinį abonementą ir mokytis jodinėti kelis kartus per savaitę.
O moksleivių vasaros atostogų metu čia rengiamos vaikų edukacinės dienos stovyklos „Diena su žirgu“. Tėvai visą savaitę atveža vaikus ryte ir pasiima vakare. Centre jų atžalos mokosi joti, prižiūrėti žirgus (šerti, valyti, balnoti ir puošti), žaidžia, dalyvauja konkursuose, eina į žygius ir kitaip nenuobodžiai leidžia laisvalaikį. Vaikams triskart per dieną organizuojamas maitinimas.
„Paslauga labai populiari, visų norinčių negaliu priimti, nes neturiu tiek žirgų. Galėčiau dar vieną kitą žirgą atsivežti, bet jau reikėtų įrengti maniežą, papildomai investuoti. Žiemą žirgus išlaikyti (šerti, kalvio paslaugos, gydyti) kainuoja, o pajamų per daug nėra. Nesinori maksimaliai apsikrauti“, – pasakojo verslininkė.
Iš vasarą organizuojamų jojimo stovyklų vaikams V. Chorūnaitė uždirba tiek, kad gali žirgus išlaikyti ne sezono metu.
„Verslas sekasi, bet reikia labai daug dirbti, kartais – po 15 valandų per parą. Per ketverius projekto įgyvendinimo metus niekur nebuvau išvažiavusi. Šiemet centre nenakvojau tik dvi naktis. Toks tas darbas, kaip ūkininkės – negali paliktų gyvūnų. Net negali vėluoti žirgų pašerti, nes jiems bus stresas“, – meilės augintiniams neslėpė verslininkė.
V. Chorūnaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nors jos įsipareigojimai NMA administruojamos KPP finansuotam projektui baigsis kitąmet, paskolą bankui mokės dar ne vienus metus. „Sunku, bet darau, kas patinka. Kitą kartą, nors nusiplūkiu per dieną taip, kad vos iki lovos nušliaužiu, pagalvoju: o ką kita aš čia kaime veikčiau, negi sėdėčiau prie televizoriaus“, – šypsojosi laisvalaikio ir jojimo paslaugų centrą vaikams įsteigusi verslininkė.
