PixabayValstybei pradėjus teikti paramą verslui dėl aukštų energijos kainų, verslininkai sako, kad pasinaudoti parama sudėtinga, nes daug įmonių neatitinka kriterijų. Smulkieji verslininkai teigia, jog priemonės skirtos tik gamybai, stambiam verslui, kiti pastebi, kad nepaisant didelių išlaidų energijai, subsidijų įmonės negauna.
Finansų ministrė sako, jog paramos kriterijus nustatė EK, o Vyriausybės pasiūlytas paketas yra pakankamas. Be to, negalinčios pretenduoti į subsidiją įmonės gali gauti kompensaciją už elektrą.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Asta Tumaitytė teigia, kad parama energijai imlioms įmonėms nepasiteisino – nors anksčiau tikėta, kad ji bus teikiama sklandžiai, sektoriaus įmonės negali į ją pretenduoti, nes neskaičiuojamos šių metų jų išlaidos, kai jos buvo didžiausios.
„Kainos pradėjo kilti praėjusių metų pabaigoje ir šiemet, o valstybė pasirinko taikyti kriterijų, kai 10 proc. ir daugiau energetikos kaštų sudarė 2021 metais. Tai ta priemonė gal stiklininkams, kitoms pramonės įmonėms taikoma. Bet didelė dalis negali ja pasinaudoti, nes kaštai didėjo šiemet. Dėl to ta priemonė bloga, dėl to įmonės negavo paramos“, – BNS sakė A. Tumaitytė.
Asociacijos, vienijančios apie šimtą didelių ir smulkių įmonių, vadovė sako, kad įmonės tikėjo galėsiančios pasinaudoti šia parama, nes šiemet energetikos išlaidos viršijo 10 proc. jų veiklos kaštų.
„Reikia suprasti ir Vyriausybę, kuri siūlo tai, ką leidžia biudžetas, pinigai ant medžių neauga. Bet jeigu jau pažadėta parama, tai mes jos, žinoma tikėjomės, kad jis bus reali, o iš tikrųjų tai viena ranka duoda, kita atima. Atidėti mokesčių negalime, dauguma įmonių nepatenka po tuo kriterijumi, nors šiemet išlaidos viršijo ir 10, ir 15 procentų. Dėl to įmonės jaučiasi šiek tiek nuskriaustos“, – kalbėjo asociacijos generalinė direktorė.
Anot jos, mokesčių atidėjimas yra viena geriausių priemonių, kuri padėtų verslui, nes padeda gauti apyvartinių lėšų.
„Žinoma, kad tokios pagalbos reikia, mokesčiai yra vienas iš tų dalykų, kurie įmones slegia labiausiai. Jeigu su tiekėjais, bankais gali susiderėti, jie gali padėti, tai mokesčiams tu nepasakysi – palauk, gauna pinigų į sąskaitą ir jie išeina, o tai yra labai didelė dalis. Mokestinė pagalba yra labai didelė pagalba, padeda išspręsti apyvartinių lėšų problemą, mes labai jos laukėme. Priemonė kaip ir gera, taisyklės aiškios, bet kai pradedama tiesiogiai taikyti, mes pretenduoti į ją negalime“, – teigė A. Tumaitytė.
Panevėžio tekstilės bendrovės „Linas“ direktorė Vilita Skersienė sako, kad energijai imlioms įmonėms skirta parama įmonė nepasinaudojo: „Mes nepasinaudojome, nepakliuvome“.
Anksčiau BNS teigusi, kad be paramos įmonė gali neišgyventi, dabar ji sako, kad išgyventi padeda šilti orai ir pingantys energetiniai ištekliai.
„Džiaugiamės, kad žiema nešalta, šildymą vėliau įjungsime, kažkaip ištversime, bus gerai. Ir elektros, ir dujų kaina jau pakritusi, tai irgi ne taip gąsdina“, – BNS teigė V. Skersienė.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad smulkus verslas beveik neturi galimybių pasinaudoti parama energijai imlioms įmonėms, nes ji numatyta tik gamybos įmonėms.
„Visa ta parama yra išskirtinai gamybai, tai regionuose tos visos gamybos įmonės dažniausia nėra mažos, jos vidutinės įmonės. Kitas dalykas, labai apibotas tas sąrašas, baldų gamyba yra išeliminuota, jau nekalbu apie tai, kad parduotuvytės, kuriose yra šaldytuvai ir naudoja daug energijos. Kirpyklos pasinaudoti negali, kur visi sujungti plaukų džiovintuvai ir taip toliau“, – BNS sakė D. Matukienė.
Pasak jos, ministerijos bus prašoma arba išplėsti sąrašą įmonių, kurios gali gauti subsidijas, arba konstruoti naują priemonę, skirtą labai mažoms ir mažoms įmonėms.
Tuo metu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė atkreipia dėmesį, kad subsidijos nenumatytos individualioms įmonėms, nors dauguma smulkiųjų verslininkų dirba naudodami būtent šią formą.
„Jei yra subsidijavimas įmonėms dėl energijos išlaidų, turėtų būti ir individuali veikla. Mes tikrai teiksime prašymą, kad tą aprašą tikslintų. Su individualia veikla pas mus šiandien dirba per 300 tūkst. žmonių, dauguma turi patalpas, vykdo ir gamybą, ir prekybą, patiria išlaidas energijai, ir labai dideles“, – BNS sakė Z. Sorokienė.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, kriterijus nustatė Europos Komisija (EK), Vyriausybės pasiūlytas paketas, anot jos, yra pakankamas ir atitinka įmonių nukentėjimo lygį.
„EK, įvertinusi duomenis, išskyrė tam tikrus labai konkrečius sektorius, kurie yra laikomi labai nukentėję ir tiems labai nukentėjusiems sektoriam tiesiog Mokesčių inspekcija pagal veiklos kodus išėmė sąrašą ir joms yra paskaičiuotos subsidijos“, – LRT sakė ministrė.
Jos teigimu, negalinčios pretenduoti į subsidiją įmonės gali gauti kompensaciją už elektrą – ji skirta visam verslui.
Įmonėms iš valstybės biudžeto šių metų ketvirtąjį ketvirtį kompensuojama pusė jų mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o kitų metų pirmąjį ketvirtį – 28 centus.
Valstybinė mokesčių inspekcija jau priima 2,2 tūkst. įmonių, kurių pagrindinė veikla įtraukta į itin paveiktų sektorių sąrašą, paraiškas subsidijai. Tam numatyta 30 mln. eurų.
Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai pernai ir šiemet viršijo 10 proc. jų išlaidų, iki 2023 metų balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.
Tarp itin paveiktų verslo sektorių patenka metalo rūdų kasyba, tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba, gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų, popieriaus ir popieriaus gaminių, tepalų ir kitų alyvų, parafino ir techninio vazelino, chemikalų ir chemijos produktų gamyba. Taip pat kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba ir pagrindinių metalų gamyba.
Vyriausybės suplanuotame 2,5 mlrd. eurų pagalbos pakete verslui 2023 metais taip pat yra įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti.
