Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 17 d.


ALTERNATYVOS
Verslo atstovai: prekės į Kiniją važiuoja ir per kaimynų uostus
BNS
BNS foto
Vidmantas Janulevičius.

Kinijai neįsileidžiant Lietuvoje pagamintų prekių, kai kurios Lietuvos įmonės produkciją bando nukreipti per kaimyninių šalių uostus – Rygą, Gdanską ar kitus Baltijos šalių uostus, sako verslo atstovai. Pasak jų, alternatyvių uostų ieško ir importuotojai iš Kinijos.

„Pagrinde visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Pasak jo, yra tik pavieniai atvejai, kai Lietuvos įmonių produkcijai pavyksta patekti į Kinijos rinką – daugiausia tai technologijų įmonės.

LPK prezidentas sako, kad situacijos nekeičia ir tai, jog Lietuva formaliai buvo grąžinta į Kinijos muitinės sistemas po to, kai gruodžio pradžioje iš jų buvo išbraukta.

„Kaip šalis (Lietuva – BNS) atsirado teoriškai (Kinijos muitinės sistemose – BNS) – galima užpildyti deklaracijas, bet mes negauname užpildytų deklaracijų patvirtinimų“, – tvirtino V. Janulevičius.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog Lietuvos gamintojai ir eksportuotojai, norėdami, kad jų produkcija patektų į Kinijos rinką, pradeda naudotis kaimyninių šalių uostais.

„Dažniausiai tai Rygos uostas, taip pat Lenkijos uostai. Yra signalų, kad krovinių importuotojai taip pat bando ieškoti alternatyvių uostų“, – BNS sakė jis.

„Jeigu tai yra importas iš Kinijos, tai importuotojai paskutinį iškrovimo uostą nurodo Rygą. Šiaurinė Lietuvos dalis (šio regiono gamintojai ir eksportuotojai – BNS) nuo seno tam tikrą savo krovinių dalį nukreipia per Rygą, bet tas srautas po truputį didėja“ – aiškino V. Šileika.

Jo teigimu, Šiaurės Lietuvoje veikiančios įmonės krovinius į Rygos uostą gabena vilkikais.

„Traukiniais nesinaudoja, nes atstumas nėra toks didelis, ypač kalbant apie šiaurinę Lietuvos dalį“, – sakė V. Šileika.

V. Janulevičiaus teigimu, verslai ieško įvairių galimybių, tačiau detaliau šios informacijos komentuoti nenorėjo, motyvuodamas tuo, jog Kinija atidžiai stebi Lietuvos žiniasklaidoje pasirodančią informaciją.

„Kiekvienas verslas bando surasti savo kelius, o kalbėti konkrečiai nenorėčiau. Mūsų spauda yra stebima Kinijoje ir nuo to mums tikrai geriau nėra. (...) Mūsų žiniasklaida yra sekama labai intensyviai“, – tvirtino jis.

LPK prezidentas teigė neturintis duomenų, ar kai kurios į Kiniją eksportuojančios Lietuvos įmonės svarsto savo veiklą perkelti į kitas šalis, tačiau neatmetė, kad jos gali ieškoti „įvairių sprendimo būdų“.

„Kol kas jokių duomenų dar neturiu, bet, aišku, jeigu situacija bus ilgalaikė ir problemiška, įmonės ieškos įvairių sprendimo būdų“, – sakė V. Janulevičius.

Dalis alaus grįžo į Lietuvą, kiti verslai bando siųsti per trečiąsias šalis

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas BNS teigė, jog vieni šalies aludarių konteineriai su produkcija dar stovi Kinijoje, kiti jau grąžinti į Lietuvą.

„Konteineriai buvo nepriimti su alumi, (muitinėse – BNS) nepriimtos deklaracijos (...) ir iki šiol jos nepriimamos“, – tvirtino S. Galadauskas.

Kokių nuostolių dėl problemų su Kinija jau yra patyrę Lietuvos aludariai, jis teigė nežinantis, tačiau visiškai užsivėrus Kinijos rinkai jie galėtų netekti dviejų-trijų milijonų eurų pajamų per metus.

„Lietuvos mastu tai nedideli pinigai, tačiau konkrečiam aludariui tai yra pinigai“, – sakė S. Galadauskas.

Tuo tarpu medienos perdirbimo įmonės „Sprusas“ savininkas Vladas Laurinaitis BNS sakė, jog įmonė produkciją į Kiniją bando kreipti per trečiąsias šalis.

„Dokumentacija yra forminama per visas kitas šalis ir iš kitų uostų. (...) Yra Ryga, yra Gdanskas, yra Vokietijos uostai“, – teigė verslininkas.

Pasak jo, per kitus uostus nukreipti įmonės kroviniai į Kiniją įleidžiami.

Gruodžio pradžioje įmonei buvo kilę problemų dėl importo deklaracijos. Pirmadienį V. Laurinaitis BNS tvirtino, jog šie kroviniai iki šiol nepajudėjo. Tačiau verslininkas teigė perkelti įmonės veiklos į kitą šalį nesvarstantis, o ketinantis ieškoti naujų rinkų.

„Kiek laiko tai užimtų ir kokių finansų reikėtų... Ieškome paprasčiausiai kitų rinkų“, – sakė V. Laurinaitis.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Kiek vėliau trikdžiai su Kinijos muitine buvo išsisprendę, tačiau netrukus įmonės vėl susidūrė su kliūtimis išmuitinant prekes.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2021 12 28 12:05
Spausdinti