FreepikBaigiantis 2022-iesiems BNS paklausė verslo ir darbuotojų atstovų, kuo išskirtiniai jiems buvo Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo nulemtų iššūkių pažymėti metai ir kokių lūkesčių jie turi 2023-iesiems.
Kibernetinio saugumo sprendimų startuolio „vienaragio“ „Nord Security“ vienas įkūrėjų Tomas Okmanas:
Šie metai buvo unikalūs savo iššūkiais, tačiau džiugu, jog išlaikėme stabilų kursą kartu su visa Lietuvos startuolių bendruomene – žengėme naują žingsnį savo įmonių istorijoje su reikšminga investicija iš patyrusių technologijų industrijos ekspertų, į regioną pritraukėme papildomo dėmesio iš užsienio investuotojų ir žiniasklaidos, toliau sėkmingai augome.
Esame globalūs technologijų industrijos žaidėjai, tad sudėtingas rinkos kontekstas įpareigoja būti ypač nuosaikiems ateinančių metų planavime – ir toliau laikysimės savo tvarios ir pamatuotos augimo politikos ir kelsime dar aukštesnius tikslus nei iki šiol.
SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė:
Labiausiai šiemet sukrėtė karas Ukrainoje – jau pirmą dieną keitėm scenarijų, perdėliojom. Kitas dalykas, kuris pareikalavo daug dėmesio, įsitraukimo – tai prasidėjusi energetikos krizė, aukšta infliacija. Natūralu, kai tokie makropokyčiai vyksta, mes norime būti arti klientų. Susitikinėjom, daug analizavom. Dar vienas istorinis dalykas – beveik po dešimtmečio visiškai pasikeitė pinigų rinka, ECB pradėjo didinti bazines palūkanų normas.
Mes kaip bankas esame priklausomi nuo savo klientų finansinės situacijos ir tai, kaip sekasi verslui ir mūsų klientams, tiesiogiai atsispindi mūsų rezultatuose. Iš esmės namų ūkių ir įmonių mokumas išliko geras ir šiais metais mes dar nematėme jokių blogų ženklų. Ko aš labiausiai noriu kaip banko vadovė, tai stabilumo, stabilių metų. Tikiuosi, kitais metais mes pasieksime tą norimą stabilumą – paprastai ekonomikos rezultatai banko veikloje atsispindi po pusmečio. Kol kas aš labai džiaugiuosi mūsų klientų finansiniu pasiruošimu.
„Teltonika IoT Group“ prezidentas Arvydas Paukštys:
Esminis šių metų įvykis – karas Ukrainoje, kuris visiškai sujaukė rinkas ir ypač verslui teko labai greitai reaguoti, todėl pandemija dar nebuvo toks didelis iššūkis. Mums reikėjo greitai persiorientuoti – uždaryti kai kuriuos biurus, surasti naujus tiekėjus, keisti eksporto kryptis. Kartu buvo spaudimas ir darbuotojams, nes dėl karo dingo saugumo jausmas – jie tikrai jautėsi neramūs.
Jaučiame, kad šiemet Europa silpniau pasirodė – ekonomikos plėtra čia slopsta. Mes savo augimą sugebėjome išsaugoti tik dėl to, kad Europos rinką atsvėrė likęs pasaulis. Panašu, kad bent pirmas kitų metų pusmetis Europai bus sunkus, o tai irgi paveiks mūsų eksportą, tačiau nepaisant to, 2023 metais „Teltonika IoT Group“ planuoja tolesnį augimą: šiemet augome 31 proc., kitąmet – tarp 30-40 proc., žodžiu, normalus, valdomas augimas.
Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis:
Noriu, kad kuo mažiau erzelio būtų, kad ramesni metai būtų. Stabilumo šie metai tai tikrai neturėjo. Bet kokiu atveju, numeris vienas dėl stabilumo – kariniai veiksmai, o numeris du – energetinis faktorius, kuris susijęs su pirmu numeriu.
„Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas:
Šiemet netenkant tokių krovinių srautų, kurie ateidavo iš Rytų, tai dideli praradimai ir mūsų kompanijai, ir visai uosto veiklai. Bet manau, kad kitais metais pasirodys atsigavimo ženklų, pakils sparnai. Sakoma, kad viltis yra durnių motina, bet reikia tikėti. Jeigu netiki, tai visai nėra tikslo dirbti.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas:
Akivaizdu, kad šie metai buvo gana sudėtingi krizių metai. Tačiau galbūt nuskambės ir banaliai, krizės visada sudaro sąlygas atsibusti ir galvoti, kaip pakeisti savo kryptis. Matyt, kažkada šis laikotarpis bus vertinamas kaip toks, kuomet tranzitas Rytai–Vakarai pasikeitė į tranzitą Šiaurė–Pietūs. Žinoma, nereikėtų atmesti ir rytinės krypties – ji lieka mūsų lūkesčiuose. Pasikeitus situacijai krovinių srautai turės judėti ne tik iš Ukrainos, bet ir į ją. Galbūt politinė situacija kažkada pasikeis ir Baltarusijoje. Taigi, turima infrastruktūra į Rytus irgi kažkada turės būti panaudota.
Tikimės, kad besibaigiantys metai uostui yra dugno metai, nuo kurių skaičiai vėl pradės augti. Tikimės, kad kitais metais galėsime netrukdomai pabaigti anksčiau suplanuotus projektus. Kiti metai turėtų vėl būti augimo, investavimo metai.
„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas:
2022 metai buvo ekstremalių išbandymų, finansinės ir darbinės įtampos metai. Jau anksčiau prasidėjus energetiniam karui ir prasidėjus tikram karui įmonei teko visiškai pereiti prie suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų. Antrosios elektros rinkos liberalizacijos bangos metu susidūrėme su didžiuliais naujų sutarčių bei klientų srautais. Grupėje šiemet įvyko daugiau nei 5 milijonai įvairių su klientais susijusių transakcijų. Tokio kiekio niekada nėra buvę nė vienoje Lietuvos įmonėje.
Šiemet Lietuvoje ir regiono šalyse padvigubinome žaliosios gamybos portfelį. 2023 metais ir toliau vyks sparti jos plėtra, portfelio didinimas bei naujų pajėgumų paleidimas. Dalyvausime pirmojo jūrinio vėjo parko aukcione. Kitais metais dar turėsime aukštas energijos kainas, žiemai reikės užsitikrinti dujų tiekimą, o tai irgi diktuos kainas regione.
Koncentruodamiesi į žaliosios gamybos vystymą, šiek tiek mažinsime dujų pardavimus Suomijai, Estijai, Latvijai ir kitose rinkose. Savo apyvartinį kapitalą galėsime nukreipti į investicijas Lietuvoje. 2022 metai buvo rekordiniai investicijų prasme metai, o 2023 metais investicijų apimtys bus dar didesnės.
Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Egidijus Urbonas:
Mano įsitikinimu, ženklaus gerėjimo, atsigavimo kitąmet nebus – įtampa išliks, nes ir karas Ukrainoje greičiausiai nesibaigs. Tačiau turėtų įvykti žaliavų ir energijos rinkos stabilizacija, tikiuosi, kad infliacija bus suvaldyta. Linkėčiau daugiau optimizmo mūsų užsakovams, ypač valstybei, nes kainų indeksavime inercijos yra per daug.
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė:
2022 metai ir vėl buvo pilni iššūkių, nežinomybės ir neapibrėžtumo. 2022-uosius pasitikome su Kinijos keliamais iššūkiais verslui, Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, vėliau sekė energijos kainų šuoliai bei rekordinė infliacija. Didžiųjų Lietuvos investuotojų stovyklos nuotaikos nėra visiškai prastos. Investuotojai ir toliau laiko Lietuvą naujoms investicijoms patrauklia šalimi.
Į ateinančius metus žiūrime su lūkesčiu: svarbu, kad darbai tęstųsi toliau ir nepaisant visų sunkumų, būtų stengiamasi gerinti verslo klimatą Lietuvoje. Tokie žingsniai, kaip verslui palankių skrydžių inicijavimas ir investicinių sąskaitų įteisinimas padėtų pritraukti naujų investuotojų. Su nekantrumu laukiame ir mokesčių reformos, kuri žadama pavasarį.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius:
Vien tai, kad 2022 metais pramonė augino eksporto ir gamybos dalį, jau yra didžiulis pasiekimas. Vertinant, kad buvo infliacija, aišku ji ir turėjo augti, bet mes ir kiekine išraiška eksporto nesumažinome, o truputį ir padidinome. Mūsų įmonės nepaisant visų sunkumų ėjo į priekį, stengėsi, prisidėjo prie tvarios ekonomikos vystymosi.
Dėl 2023-ųjų, deja, realybė tokia, kad viskas priklauso nuo oro ir nuo karo Ukrainoje baigties. Manome, kad sausis-vasaris dar bus arba iš inercijos neblogi mėnesiai, arba mes kol kas didelių recesijos ženklų nematome. Kovas-gegužė bus kertiniai mėnesiai, kai paaiškės tolesnė situacija. Tikėtina, kad energijos išteklių kainos augs, žaliavos galimai brangs, nes Kinija pavasarį-vasarą atsigaus, pradės vėl vartoti, tai gali būti, kad vėl turėsime sudėtingų laikotarpių.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:
Darbuotojams metai buvo ypatingai sunkūs tiek emociškai, tiek finansiškai. Tai parodo jų didelį nusivylimą ir įtampą darbo vietose, nes Lietuvoje šiemet vyko net du streikai. Norėtųsi, kad ir Vyriausybė ne atsainiai žiūrėtų, bet pamatytų, kad tai gali nuvilnyti ir kitais metais. Tai kaip ir toks raudonas skambutis.
Kitais metais, tikiuosi, Vyriausybė pagaliau supras, kad tik socialinio dialogo būdu gali būti priimami tvariausi sprendimai – tai reiškia, jeigu nori pokyčių, reikia pasitarti su socialiniais partneriais ir kartu sėsti ir padaryti taip, kad būtų patogu visiems. Tikimės ryžtingų veiksmų mokesčių pertvarkoje – laukiame sumažėjusios mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiems ir vidurinei klasei. Laukime didesnių progresinių mokesčių apmokestinant kapitalą.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas:
Metų pradžioje labiausiai gąsdino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas. Buvo ir protesto akcijų, šakinių žemdirbiškų organizacijų nepasitenkinimo, todėl buvo nestabilumo ir sumaišties. Geopolitinė situacija sujaukė planus, tačiau vieni iš to gavo naudos, o kiti patyrė nuostolių ir buvo priversti visiškai pasitraukti iš gamybos. Radome ir turime alternatyvių rinkų, pavyzdžiui, trąšų. Grūdininkai gavo naudos ir metai jiems buvo rekordiniai. Tačiau visiems ūkininkams didelis iššūkis – išaugusios elektros kainos.
Kitais metais stabilizuosis situacija, būsime mažiau priklausomi nuo Rusijos, energetinis stabilumas atsiras. Norėtųsi, kad skatinami būtų ir ūkininkai.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:
Šie metai – tai pusiau tuščios ir pusiau pilnos stiklinės metai, kai kurie verslai pakankamai gerai laikėsi, bet yra verslų, kuriems tai buvo labai blogi metai. Kalbant bendrai – vieni sunkiausių metų: šiek tiek atsigavus po pandemijos krizės iš karto prasidėjo karo, energetikos krizė.
Dėl kitų metų yra to optimizmo, nes nepaisant milžiniškos infliacijos, darbo jėgos trūkumo, kosminių elektros kainų, vartojimo kritimas ir kiti parametrai nėra tokie grėsmingi, kaip kitoje Europos pusėje arba JAV. Yra vilties, kad, kaip ir pandemiją, kažkaip prašoksime. Realiai pasimatys situacija ketvirtą kitų metų savaitę, kai po šventinio gruodžio ažiotažo viskas nurims. Tikriausiai mes, lietuviai, turime tokią savybę, kad galvojame taip, kaip norėtume kad būtų, o norime, kad viskas būtų gerai. Gal tai pozityvus dalykas.
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas:
Metai buvo labai nuviliantys. Iš vienos pusės – tarsi eksportas ir ekonominiai rodikliai dar auga, bet valstybių ekonomikos pradėjo leistis, prasidėjo recesija. Aišku, Rusijos karas prieš Ukrainą irgi yra neigiamas veiksnys, užtrenkęs mums duris į Rytų rinkas, subranginęs energetinius išteklius.
Iš kitų metų tikimės, kad recesija nebus didelė, bus švelni ir kad kažkaip jai pasiruošime. Tikimės valstybės tinkamo elgesio, kad Europos Sąjungos parama bus skirta inovacijoms, naujų rinkų paieškoms, o ne pravalgymui. Norisi efektyvesnės veiklos iš valdžios ir tikimės, kad nesmuks mūsų eksporto rinkos ir galėsime leistis lėtai, o kokiais 2025 metais greičiau pakilti.
Autoriai: Snieguolė Balčiūnaitė, Remigijus Bielinskas, Giedrius Gaidamavičius, Valdas Pryšmantas, Erika Alonderytė-Kazlauskė, Roma Pakėnienė
