Nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet staigmena – šalia garsių ekonomistų Nerijaus Mačiulio, Žygimanto Maurico, Mariaus Dubnikovo į dešimtuką pateko ir Arnoldas Lukošius, „Tele2“ veidas ir ekspertas, rodo „Kantar“ sudarytas Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas.
Tope atsirado ir dar keli nauji veidai – pastaruosius metus itin aktyviai komunikavęs Dainius Dundulis, „Norfa“, Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, ir Gabrielė Šerėnienė (neseniai užbaigusi darbą „Rimi“).
Įtakos indeksas matuojamas įvertinus asmens žinomumą, gyventojų palankumą jam ir pasisakymų žiniasklaidoje skaičių, ištyrus 20 pernai dažniausiai cituotų verslo sektorių atstovų.
Tope šįkart yra iš viso 6 ekonomistai, 7 asociacijų atstovai, 5 mažmeninės prekybos, vienas telekomunikacijų atstovas. Iš ekspertų – 8 moterys ir 12 vyrų, tiesa, pirmajame dešimtuke moterų yra tik dvi. Vis dėlto, palyginti su 2018 m., kai pirmąsyk buvo atliktas Įtakos indeksas, moterų eksperčių tope padaugėjo – tuomet jų Top 20 buvo penkios, o pirmajame dešimtuke viena.
Įtakingiausių dvidešimtukas:
- 1. Nerijus Mačiulis
- 2. Žygimantas Mauricas
- 3. Marius Dubnikovas
- 4. Aleksandras Izgorodinas
- 5. Inga Ruginienė
- 6. Gediminas Šimkus
- 7. Arnoldas Lukošius
- 8. Tadas Povilauskas
- 9. Indrė Genytė-Pikčienė
- 10. Dainius Dundulis
- 11. Vidmantas Janulevičius
- 12. Evalda Šiškauskienė
- 13. Ernesta Dapkienė
- 14. Vaida Budrienė
- 15. Andrius Romanovskis
- 16. Gabrielė Šerėnienė
- 17. Dalius Gedvilas
- 18. Eivilė Čipkutė
- 19. Vilma Juodkazienė
- 20. Eduardas Petrulis
Keli vardai padidino įtakos indeksą po tris kartus.
Aukščiausią šuolį tope šiemet per metus padarė G. Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, T. Povilauskas, SEB banko ekonomistas, ir ekonomistas A. Izgorodinas, savo potencialios įtakos indeksą padidinę maždaug po tris kartus ir pakilę tope keliomis pozicijomis aukštyn. Netikėtumu šiemet tapo taip aukštai šoktelėjęs A. Lukošius – jis atsidūrė septintas sąraše, greta G. Šimkaus ir T. Povilausko.
„Per penkerius metus, kiek gyvuoja „Kantar“ Įtakos indeksas, A. Lukošius pirmą sykį įveikė ribą į gyventojų apklausą, kadangi joje tiriame dvidešimtuką aktyviausių kalbėtojų. O aukštą rodiklį gyventojų žinomumo apklausoje galėjo lemti ir šio eksperto aktyvus figūravimas reklamoje. Vien TV, mūsų reklamos monitoringo duomenimis, pernai jis buvo parodytas per 2,6 tūkst. kartų, be to, žinomumo bagažo jis gali turėti dar nuo „Foje“ bei „Eurovizijos“ laikų“, – sakė Deividas Butkus, „Kantar“ reputacijos matavimo medijose vadovas.
Aktyvūs pasisakymai ne visada garantuoja žinomumą
Analizuojant žinomumo kriterijų, kuris kartu su palankumu bei komunikacijos apimtimis sudaro įtakos indeksą, A. Lukošiui tenka itin aukšta antra vieta, iškart po N. Mačiulio, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto. Pastarąjį žino daugiausia apklaustųjų – 7 iš 10 gyventojų. Taip pat žinomumo tope naujai atsirado D. Dundulis, kuris itin aktyviai komunikavo pernai. Jį žino daugiau nei kas trečias šalies gyventojas. Kas dešimtas žino V. Janulevičių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą, A. Romanovskį, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą, bei jau minėtą T. Povilauską. Kitus nuomonės lyderius žino po keletą procentų apklaustųjų. Tiesa, dešimtadalis apklaustųjų nežinojo nė vieno Nuomonės lyderių Top 20 esančio eksperto.
„N. Mačiulis, Ž. Mauricas – žinomumo sąraše laikosi stabiliai, juos žino didžioji dalis Lietuvos. Kas trečias apklaustasis žino D. Dundulį ir M. Dubnikovą. Ketvirtadalis – I. Genytę-Pikčienę, E. Šiškauskienę, I. Ruginienę, G. Šimkų. Įdomu, jog G. Šimkus pagal aktyvumą pernai buvo pirmas, pastaraisiais metais žiniasklaidoje komunikuoja rekordiškai daug – per metus kone 1,5 tūkst. pasisakymų – ir vis dėlto žinomumas nesiekia penktadalio, gerokai mažiau nei bankų ekonomistų“, – pastebi ekspertas.
Pasak jo, priežastis gali būti ta, jog Lietuvos bankas rečiau kalba plačiai auditorijai aktualiomis temomis – kuo garsėja, pvz., N. Mačiulis arba šiemet smarkiai iškilęs A. Izgorodinas.
Palankumas neretai atvirkščiai proporcingas žinomumui
Pastebima, kad, matuojant palankumą visuomenėje, neretai geriausiai žinomi asmenys palankumo sulaukia mažiau nei esantys Nuomonės lyderių sąrašo apačioje.
„Įtakos indeksą sudarantys kriterijai – pasisakymų apimtis, žinomumas ir palankumas, sudaro, rinkodaros terminais kalbant, piltuvėlį: reguliariai publikuojami verslo nuomonės lyderių pasisakymai pasiekia tam tikrą dalį auditorijos. Tuomet dalis auditorijos juos perskaito, išgirsta – ir ilgainiui susiformuoja žinomumas, o dar mažesnę dalį komunikuojama žinia įtikina. Be to, ekonomistai, mažmenos atstovai, ne visada yra giedrų žinių pranašai, ypač kai tenka kalbėti apie infliaciją, karo pasekmes, pandemiją, augančias kainas ir pan., tai gali turėti įtakos palankumui mažėti. Be to, ir verslo tema, kurią mes tiriame, domina ne visus gyventojus“, – sakė „Kantar“ ekspertas.
Vis dėlto, šio tyrimo duomenimis, mažmeninės prekybos tinklų atstovai šiemet vertinti visuomenėje gana palankiai ir sulaukė daugiau teigiamų visuomenės atsiliepimų nei, pavyzdžiui, bankininkai, ekonomistai ar asociacijų atstovai.
D. Butkus akcentavo, jog dėl to svarbu analizuoti ir atskirus parametrus, stebint, kiek sėkminga vienos ar kitos įmonės komunikacija, kiek publikuota žinių, kiek auditorijos jas pamatė ar girdėjo bei kurią dalį jos įtikino.
Vis dėlto, be tiriamų kriterijų, yra elementas, kurio taip lengvai neišmatuosi – kalbėtojo charizma.
„Tope turime kalbėtojų, kurie pasisako per metus daugiau kaip tūkstantį kartų, tačiau jų žinomumas šiemet vos viršija dešimtadalį, o žinutės įtikina – dar perpus mažesnį skaičių. Tad renkantis komunikuojančius ekspertus būtina atsižvelgti ne tik į profesinį srities išmanymą, bet ir tam tikrą simpatijos faktorių, gebėjimą pasakoti įtaigiai ir įdomiai“, – reziumavo „Kantar“ reputacijos matavimo medijose vadovas.
Apie „Kantar“ Verslo nuomonės lyderių reitingą ir Įtakos indeksą
„Kantar“ Įtakos indeksas šiemet atliktas penktą kartą. Jis sujungia tris rodiklius: asmens komunikacijos aktyvumą (pasisakymų skaičių žiniasklaidoje), žinomumą visuomenėje ir gyventojų palankumą jam. Pirmasis matuojamas išanalizavus žiniasklaidos monitoringo duomenis, kiti du tiriami atliekant reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą apie dvidešimt aktyviausiai komunikavusių verslo nuomonės lyderių. Pastaroji atlikta 2023 m. vasario 24–27 d., internetu apklausus 851 respondentą 16–65 metų amžiaus. Duomenys lyginami su 2022 m. kovo apklausos duomenimis.
Verslo nuomonės lyderių reitingą nuo 2010 m. sudaro bendrovė „Kantar“, stebėdama verslo sektorių, asocijuotų organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų reputaciją medijose bei visuomenėje. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, prekybos ir pramogų centrų bei degalinių sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 43 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos bankui, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksniui.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę netraukiamos. Analizuojami pranešimai publikuoti daugiau nei 230 didžiausią auditoriją pasiekiančių spaudos, interneto, radijo ir TV šaltiniuose 2022 m.
