Meniu
Prenumerata

trečiadienis, balandžio 24 d.


TVARUS VERSLAS
Verslo požiūris į tvarumą: nuo kalbų prie darbų
Liepa Žeromskaitė
Shutterstock

Lietuvos verslas pagal požiūrį į tvarumą nusileidžia kaimynėms Latvijai ir Estijai. Galbūt ES taisyklės tai pakeis?

Kalbos apie klimato kaitą ir tvarumą įgauna vis daugiau patoso, tačiau ne svorio, bent taip atrodo pažvelgus į SEB banko pernai rudenį atliktos stambiųjų Lietuvos įmonių finansų vadovų apklausos rezultatus.

Penktadalis apklausoje dalyvavusių įmonių neketina per ateinančius metus investuoti į tvarumą (Latvijoje tokių įmonių yra 12 proc., Estijoje – 11 proc.). Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje bendrovių, kurios matuoja savo produktų ar paslaugų poveikį aplinkai, skaičius liko nepakitęs ir apsistojo ties 60 proc. riba (Latvijoje 2021–2023 m. šis skaičius pakilo 22 procentiniais punktais, iki 73 proc., Estijoje jis siekia 62 proc.). Pernai tokių poveikio aplinkai nevertinančių įmonių Lietuvoje padaugėjo iki 14 proc. (Estijoje – 7, Latvijoje – 6 proc.).

Kad verslas nenoriai imasi pokyčių, pastebi ir ES institucijos. Todėl nuo 2025 m. pagal pernai priimtą Tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD) daugiau nei 500 darbuotojų turinčios įmonės turės pranešti apie 2024-uosius finansinius metus 2025 m. paskelbtose ataskaitose. Atitinkamai mažesnės įmonės (atitinkančios du iš trijų darbuotojų skaičiaus ir apyvartos kriterijų) turės pranešti apie 2025-uosius finansinius metus 2026 m. paskelbtose ataskaitose. Smulkusis ir vidutinis verslas (išskyrus labai mažas įmones) tai turės daryti 2026–2027 m.

2024 02 13 06:45
Spausdinti